ARCHITEKTAS TAUTVYDAS MIKNEVIČIUS PRO MEMORIA
(1943.12.22 – 2017.11.18)
Po atkaklios ilgametės kovos, kurios finišas, deja, yra užprogramuotas, 2017 m. lapkričio 18 dieną, išėjo iš gyvenimo dar vienas „Našlaičių“ kohortas narys, „Architektūros riterio“ ordino kavalierius architektas, Tautvydas Miknevičius.
„Našlaičiais“, grupę vienos kartos architektų praminė jos lyderis Gediminas Baravykas. Tai buvo talentingi žmonės dėl ribotų galimybių, negalėję pasireikšti tokiame kūrybiniame lygyje, kuriam buvo pasiruošę. O ėjo patys kūrybingiausi metai..
Gerai, kad sulaukėme didžiųjų permainų ir nemažai suspėjome .Bet pavadinimas prilipo.
Mūsų, Tautvydo, „Našlaičių“ kūryboje, dar buvo daug tikrumo, atsinešto iš tylios disidentinės aplinkos ir skurdžių, kūrybingumą skatinančių, galimybių ir jau tvyrančio ore globalizacijos monstro, kuriam šį karta dar sugebėjo nepasiduoti.
Tautvydas gimė 1943 metais Kaune, išskirtinėje žymaus keramiko Vaclovo Miknevičiaus ir legendinės smetoninės „Pieno lašo“ draugijos aktyvios veikėjos, gydytojos Elenos šeimoje. Šioje šeimoje dar buvo kolektyviai muzikuojama…
Inteligentiška aplinka suformavo padorų, atsakingą, gyvenimiškai ir estetiškai jautrų žmogų, kuris sugebėjo visą tai išsaugoti savyje ir aplink save.
1967 metais baigęs Kauno politechnikos instituto Statybos fakulteto Architektūros skyrių, sublizgėjęs savo diplominiu – „Konservatorija Vilniuje“, apdovanotu Visąsajunginėje geriausių diplominių apžiūroje, Tautvydas panyra į kūrybinį darbą, kuris išėjo ženklus ir šakotas.
Nuo darbo, pagal paskyrimą, „Techninės estetikos“ institute, kur jo estetinis jausmas atsiskleidė tokiais etapiniais sprendiniais kaip ekspozicija „Lietuvos architektūros“ muziejuje, ar išlaikiusiuose laiko išbandymą Autobusų stotelėse Vilniaus – Kauno magistralėje, kur garsusis Mies van der Rohe „less is more” pasirodė estetiškai įmanomas, net ir su elementariausiomis galimybėmis.
Vėliau darbas „Komprojekte“, „Archiplane“ jau projektavimo firmos vyriausiojo architekto pareigose, niekada nepaleidžiant iš rankų pieštuko. O jau Tautvydo brėžiniai buvo meistriški.
Buvo projektuojami gyvenami namai, beje labai mylimi pačių užsakovų, senamiesčio kvartalų regeneracijos pasiūlymai, atsakingi visuomeniniai pastatai, kaip „Švedijos karalystės“ ambasada Vilniuje, su meistrišku autentiško paveldo ir šiuolaikinės estetikos „miksu“, Lietuvos Respublikos konsulatas Kaliningrade, sėkmingai įnešęs modernizmo apraiškas į kitokio likimo teritoriją. Kernavės muziejaus ir administracijos pastatas, keli „Darbo biržų“ pastatai įvairiuose Lietuvos provincijos miestuose, tapdami reikšmingais jų centrinių erdvių akcentais…
Ilgi kūrybinio darbo metai buvo skirti „Lietuvos sienų apsaugos“ tarnybai, kur suprojektuota ir realizuota keliolika labai stambių, įvairios funkcinės paskirties kompleksų. Iš viso per gyvenimą kelios dešimtys realizuotų objektų.
O dar konkursai, darbai su žymiais Lietuvos skulptoriais, landšaftiniai kūriniai, su preciziška „mažąja“ architektūra.
Visa tai jau spaustuvėje esančioje T. Miknevičiaus kūrybinėje monografijoje, kurios vos vos nesulaukei. Ačiū Dievui, kad kūrėjo darbai išlieka.
Architektas Leonardas Vaitys
Lietuvos architektų sąjunga nuoširdžiai užjaučia velionio kolegas, šeimą ir artimuosius.
INFORMACIJA:
Šeima ir artimieji su velioniu atsisveikina lapkričio 22d. 11-12 val. Kėdainių krematoriumo salėje, Metalistų g. 3.
Gruodžio 1d. 18 val. mišios Vilniaus Bernardinų bažnyčioje, Maironio g. 10.
Gruodžio 2d. 9-14 val. atsisveikinimas Laidojimo rūmuose „Ritualas“, Olandų g.
Gruodžio 2d. 14 val. laidotuvės Antakalnio kapinėse, Karių kapų g.
Lietuvos architektų sąjunga
