Daugelį metų apleista Melnragės teritorija, kurioje yra vienas pagrindinių Klaipėdos paplūdimių, gretai turėtų būti pertvarkoma į patrauklią rekreacinę zoną pagal grupės „Noarchitects“ projektą. Architektų Marko Grinevičiaus, Daliaus Martinaičio, Simo Remeikos (PV Romualda Šipalienė, konsultantas Robertas Zilinskas) darbas neseniai išrinktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos organizuoto viešųjų pirkimų konkurso nugalėtoju. Su konkurso “Teritorijos nuo Audros gatvės tęsinio iki jūros, prie buvusių karinių objektų (Antrojo pasaulinio karo vokiečių baterijos) Melnragės pajūryje, iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos prie šiaurinio molo, Klaipėdoje, erdvinės koncepcijos parengimas” laimėtojais bus pasirašoma sutartis detaliajam planui rengti. Konkurso būta atviro, finansavimas konkurso priziniam fondui ar konkursinės medžiagos kanceliarinėms išlaidoms nebuvo numatytas. Galbūt todėl dalyvavo tik du dalyviai.
Dėl nepaaiškinamų priežasčių konkursui pateikta medžiaga nei prieš dalyvių iššifravimą, nei po nugalėjo paskelbimo organizatorių iniciatyva viešinama nebuvo. Projektus recenzavo LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba, o vertino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos komisija.
Projektų vertinimo kriterijai:
1. Charakteris. Sprendimas išryškinantis ir sustiprinantis vietos ir jūrinio miesto identitetą bei paveldo ir gamtos vertybes. Siekiama padidinti kraštovaizdžio (miestovaizdžio) vertę atliepiant ir sustiprinant vietoje esančių statinių, peizažo ir kultūros audinį, kultūrinio paveldo vertybes.
2. Erdvių išbaigtumas. Sprendimas vietovėje suformuojantis vertingą išbaigtų erdvių sistemą. Siekiama vietovėje architektūrinėmis, kraštotvarkos priemonėmis stiprinti intensyviai rekreacijai, viešam naudojimui skirtų erdvių atskyrimą nuo privačiai naudojamų erdvių bei teritorijų. Formuoti uždaras vėjui, bet atviras apžvalgai bei panoramoms erdves.
3. Viešosios erdvės kokybė. Sprendimai, sukuriantys patrauklų ir unikalų sprendimą bei siūlantys efektyvias ir sėkmingas kranto tvarkymo ir erozijos stabdymo priemones. Siekiama stiprinti ir kurti viešąsias erdves ir maršrutus, kurie yra patrauklūs, saugūs, neužgriozdinti ir veikia efektyviai visiems visuomenės nariams įskaitant vyresniojo amžiaus bei neįgaliuosius (“universalaus dizaino” principais).
4. Lengvas pasiekiamumas. Sprendimai, kuriantys vietas, į kurias lengva patekti ir kuriomis lengva judėti. Siekiama stiprinti vietų pasiekiamumą visomis transporto rūšimis bei vietų pralaidumą kuriant erdves, jungiančias viena kitą ir kurias lengva perjudėti, iškeliant pėsčiuosius prioritetu, bet integruojant ir kitas bio transporto rūšis.
5. Lengvas suvokiamumas. Sprendimai vietai, turinčiai aiškią struktūrą ir kurioje lengva orientuotis. Siekiama stiprinti orientavimosi lengvumą objektais, želdiniais, kuriančiais atpažįstamus maršrutus, taip pat trasų sankirtas ir orientyrų vietas, padedančias žmonėms susivokti vietovėje
6. Lengvas pritaikymas. Sprendimai, kuriantys vietas, kurios gali būti lengvai transformuojamos kuo įvairesniam panaudojimui. Siekiama įvairinti erdvių pritaikymą sprendimais (galimybėmis įrengti laikinus statinius, objektus, privažiavimus), galinčiais tikti kintančioms socialinėms, technologinėms ir ekonominėms sąlygoms.
7. Įvairovė. Sprendimai, kuriantys teritorijos naudojimo būdo įvairovę įvairesnei veiklai joje. Siekiama stiprinti teritorijos naudojimo įvairovę ir galimų, tarpusavyje derančių veiklų pasirinkimą, kuriant gyvybingą vietą, atliepiančią vietiniams ir bendramistiniams rekreacijos poreikiams.
Pirmąją vietą laimėjusiame projekte “0077007” (arch. Markas Grinevičius, Dalius Martinaitis, Simas Remeika, projekto vadovė Romualda Šipalienė, konsultantas Robertas Zilinskas) pasiūlyta neapsiriboti teritorijos aptvarkymu, tačiau paversti ją miestiečių ir turistų traukos centru. Kadangi, anot autorių, paplūdimys be papildomų funkcijų veikia tik šiltojo sezono metu, teritoriją reikia organizuoti kaip daugiafunkcinį kompleksą.
Teritorija komponuojama linijiniu principu, pagrindiniai funkciniai ryšiai dėstomi Šiaurės kryptimi, taip paliekant galimybę tolimesnei komplekso plėtrai. Pratęsus esamo gyvenamojo kvartalo gatvę, teritorija dalinama smulkesniu taisyklingu gatvių tinklu, kuriame dėliojami multifunkcinis kompleksas ir parkas.
Išilgai teritorijos suprojektuota pėsčiųjų ir dviračių alėja, vedanti į valčių prieplauką ir maudykles, leidžia lankytojams būti arti jūros, o taip pat saugo kopas nuo bangų bei vėjo poveikio.
Be išplėstos funkcijos bei prailginto paplūdimio zonos veikimo sezono, planuojamo restorano ir šalia pėsčiųjų ir dviračių alėjos dėstomų paviljonų, pasitelkus privačius investuotojus, statyba sumažintų projekto įgyvendinimo išlaidas.
Multifunkcinis pastatas (pavyzdžiui, tai galėtų būti vokiečių krašto istorijos centras, mediateka ar kt.) ir restoranas, integruoti į naujai kuriamą parką, formuotų naują lokalų Melnragės centrą.
Baterijas siūloma eksponuoti dalį jų atveriant ir įrengiant nedidelę istorinę interaktyvią ekspoziciją, taip pat baterijos galėtų būti naudojamos bendroms ekspozicijoms ar renginiams, susijusiems su multifunkcinio centro veikla. Baterijų konstrukcijas techniškai sutvirtinti sunku, todėl siūloma suformuoti statinius- platformas, kurios leistu toliau deformuotis baterijoms ir leistu patogiai prieiti prie jų.
Komisijos komentaras
Trūkumai: dėl pajūrio juostos plėtros apribojimų sprendiniai kopų zonoje gali būti neįgyvendinami; žvejų prieplaukos klausimas sprendžiamas paviršutiniškai ir neprofesionaliai; siūloma krantų tvirtinimo priemonė – betono krantinės įrengimas – abejotina ir trumpalaikė esamomis gamtinėmis sąlygomis.
Pranašumai: galimi priekopės ir kopų zonos plėtros sprendiniai užtikrina natūralią Melnragės gyvenvietės integraciją su pajūrio juosta; parko kūrimo bei siūloma užstatymo paviljonais idėja perspektyvi bei motyvuota istorine medžiaga.
II vieta. Projektas “Uostas”. Autoriai: Laimonas Bogušas, Algis Vyšniūnas, projekto vadovė Snieguolė Stripinienė
Komisijos komentaras
Trūkumai: darbo autoriai nagrinėja per dideles apimtis; KVJUD rezervinei teritorijai teikti sprendiniai neatitinka jos naudotojų interesų, tačiau dauguma pateiktų sprendinių koncentruoti būtent šioje vietoje; projektu nesprendžiamas pajūrio zonos integravimas į Melnragės gyvenvietę; nėra konkrečių pasiūlymų dėl kranto tvirtinimo ir galimo kopagūbrio panaudojimo.
Pranašumai: maksimaliai užtikrinti priekrantės žvejų bei pramoginės laivybos puoselėtojų poreikiai.
