Lietuvos architektų sąjunga

LAS ir LAR bendrai kreipėsi į Aplinkos ir Kultūros ministerijas

CABIN 019, ŠA atelier, 2019. Autoriai: Gabrielė Šarkauskienė, Antanas Šarkauskas. Foto: Vaidotas Darulis

Rugsėjo 28 d. Lietuvos architektų sąjunga ir Lietuvos architektų rūmai kartu kreipėsi į LR Aplinkos ir Kultūros ministerijas, reikalaudamos iš esmės peržiūrėti ir koreguoti galiojančius teisės aktus ir šiuo metu rengiamus naujus teisės aktų projektus, susijusius su kultūros paveldo ir šiuolaikinės architektūros santykiais saugomose teritorijose:

DĖL NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS IR ŠIUOLAIKINĖS ARCHITEKTŪROS KŪRIMO SAUGOMOSE TERITORIJOSE

Lietuvos architektų bendruomenė, atstovaujama LAR ir LAS organizacijų yra  sunerimusi dėl nuolatinių skubotų teisės aktų keitimų, kuriais neužtikrinama architektūros kokybė ir pakankama nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga saugomose teritorijose, saugomų teritorijų planavimo dokumentų kokybė bei profesionalumas, o taip pat šių aktų sąlygojama naujos architektūros, kuriamos saugomose teritorijose, kokybė. Vis dar daug kur pastebimas saugomų teritorijų specialistų nusiteikimas prieš kokybišką architektūrą, propaguojant tik tradicinės architektūros galimybę. Suponuojama nuomonė, kad bet koks modernus pastatas yra blogai, o tai, kas buvo prieš karą, tampa absoliučiu gėriu. Todėl LAR ir LAS prašo Lietuvos Respublikos Aplinkos ir Kultūros ministrų iš esmės peržiūrėti ir koreguoti galiojančius teisės aktus ir šiuo metu rengiamus naujus teisės aktų projektus.

Problema:

Urbanizuotose vietovėse (miestuose, gyvenvietėse), kurios patenka į saugomos gamtinės teritorijos ribas viršenybę turi saugomos teritorijos specialusis planas (gamtosauginis aspektas). Pagal teisės aktus, reglamentuojančius naują architektūrą saugomose teritorijose, jose galima statyti tik etnografinės architektūros principais kuriamą architektūrą (pagal Saugomų teritorijų tarnybos sudarytus konkretiems Lietuvos regionams pritaikytus architektūros katalogus). Taip sudaroma grėsmė tokių miestų (kaip pavyzdžiui, Neringa, Anykščiai, dalis Biržų) istorinių centrų identiteto praradimui, nes skatinama projektuoti ir statyti istorinių pastatų muliažus. Taip užkertamas kelias kokybiškos šiuolaikinės architektūros plėtrai miestuose, prieštaraujama tarptautiniu mastu priimtiems dokumentams, teigiantiems, jog architektūra, būdama kontekstuali ir jautri aplinkai, turi atspindėti savo laikmetį. Didžiausia problema kyla  tuomet, kai nauji pastatai, atsirandantys centrinėse miestų dalyse, senamiesčiuose, kažkodėl yra etnografinio regiono architektūros. Kai tuo tarpu – Paveldosaugos esmė yra saugoti tai, kas išliko. O tai, kas nauja, turi būti nauja – ne istorijos falsifikacija. Nauja turi kurti architektūros srities profesionalai. Absoliuti dauguma pasaulio ir  Europos paveldosaugos konvencijų yra prieš muliažus senose miestų  erdvėse.     

Konstatuojame:

Architektūros kokybė yra viešojo intereso dalykas. Architektūra atspindi estetinę, meninę, kultūrinę, socialinę, ekonominę, mokslinę techninę ir politinę ideologinę žmonių bendruomenių raidą. Architektūra yra valstybės identiteto išraiška, atspindinti kultūrinį, socialinį, mokslinį, techninį, ekonominį, politinį valstybės išsivystymą. Europos Sąjungos institucijų dokumentuose (2001 m. vasario 12 d. Tarybos rezoliucija 2001/C73/04 dėl architektūros kokybės miesto ir kaimo aplinkoje, 2008 m. gruodžio 13 d. Tarybos išvados 2008/C319/05 dėl architektūros: kultūros įnašas į tvarų vystymąsi) skiriamas dėmesys architektūros kokybės klausimams, nustatytos esminės gairės, kuriomis turi vadovautis valstybės narės įgyvendindamos architektūros politiką. Atsižvelgus į Europos Sąjungos politikos prioritetus ir tikslus bei rekomendacijas (valstybėms narėms skatinti Europos mastu deklaruotų architektūros srities principų ir uždavinių efektyvesnį įgyvendinimą, siekiant architektūros kokybės), nenukrypstant nuo esminių koncepcijose įtvirtintų tikslų, galioja ir Lietuvos Respublikos Architektūros įstatymas. Architektų veiklai ir rezultatams taikomi kokybės reikalavimai (architektūros kokybės kriterijai, architektūrinės ir urbanistinės idėjos, architektūriniai konkursai; valstybės, savivaldybių ir kitų institucijų ar įstaigų kompetencijos architektūros srityje; savivaldybės vyriausiojo architekto statusas; architektūros plėtros kryptys). Architekto darbas yra formuoti erdvę. Architektas yra žmonių gyvenimo režisierius. Architektas bando formuoti elgesio modelius erdvėje. Architekto sukurti pastatai ar erdvės daro ir ilgus metus darys įtaką žmonių gyvenimui. Architekto suprojektuotas pastatas yra aplinkoje, jis yra matomas ir veikia daugelio žmonių gyvenimą. Tad gera architektūra, be abejo, yra ta, kuri tinkamai perskaito konteksto kompleksiškumą ir geba pateikti unikalų tik šiai vietai, laikui bei bendruomenei tinkamą sprendimą. Architektūra privalo būti su tikra inteligencija, su uždaviniais, atsakomybe, gilesniu mąstymu, idėja.

Miestas yra tankiai užstatyta vieta ir ankstesnių ir dabartinių kūrėjų darbų geras kokybiškas derinys, kuriame nuolat diegiamos naujos technologijos, vyksta atnaujinimo procesai, ankstesnė infrastruktūra pritaikoma dabarties reikmėms ir ateities lūkesčiams, vystomos naujos idėjos. Miestas kuriamas žmonėms, todėl reikalinga didelė atsakomybė, platesnis požiūris. Ateitis yra dabarties tąsa, dabartis pratęsia praeitį. Kitaip tariant – gera architektūra yra progreso variklis.

Todėl, vadovaujantis LR Architektūros įstatymo esminėmis nuostatomis, LAR ir LAS prašo Aplinkos ir Kultūros ministerijų peržiūrėti ir koreguoti teisės aktus:

– atsisakyti imperatyvo (skubiai koreguoti Saugomų teritorijų įstatymą) saugomose teritorijose naują architektūrą projektuoti tik laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų.

– specialiųjų planų rengimo ir derinimo, architektūros projektų derinimo procese suteikti ne tik dalyvavimo, bet ir sprendimo galias savivaldai (vyr. architektams).

– užtikrinti profesionalų ir kokybišką saugomų teritorijų planų rengimą, juose užtikrinant adekvačią nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkymą. Į dokumentų rengimą įtraukti kompetentingus ne tik gamtosaugos, bet ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistus, planuose reglamentuojant naujos architektūros aukštingumą, užstatymo intensyvumą ir tankumą, tačiau ne medžiagiškumą, detales ir išraišką.

– užtikrinti profesionalią saugomų teritorijų planų įgyvendinimo priežiūrą, į projektų derinimą įtraukiant kompetentingus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistus ir architektus, turinčius eksperto kvalifikacijas;

– užtikrinti, kad urbanistinė regeneracija būtų grindžiama visų suinteresuotųjų šalių, dirbančių kaip partneriai, nuomonėmis,  ir svarbu, kad visos aktyvios suinteresuotos pusės lygiaverčiai turėtų teisę dalyvauti sprendimų priėmime.

Nes Architektūros plėtros tikslas – aukšta architektūros kokybė, lemianti gerovę užtikrinančią, darnią valstybės ir žmonių aplinką, skatinanti ekonomikos augimą ir kultūrinę pažangą, gerinanti valstybės įvaizdį.

Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė

 

Kontaktai

Lietuvos architektų sąjunga
Kalvarijų g. 1, 09310 Vilnius, Lietuva

Tel.: (8~5) 275 6483
El. paštas info@architektusajunga.lt

Juridinio asmens kodas: 191934984
PVM mokėtojo kodas: LT 919349811

Plačiau…

Užsiprenumeruokite naujienlaiškį

Artimiausi renginiai

Šiuo metu nėra artimiausių renginiai.

Archyvai

Atgal