Paskutinį lapkričio savaitgalį baigėsi Biržų rajono savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos surengtos architektūrinės kūrybinės dirbtuvės „Biržų viešųjų erdvių vizija“. Jų metu kurtos idėjos ir scenarijai, kaip būtų galima pertvarkyti penkias Biržų miesto centre esančias viešąsias erdves, formuojančias miesto veidą: tai Pilies teritorija, parkas greta Reformatų ir J. Bielinio gatvių, J. Janonio ir Miesto aikštės ir želdynų zona Žvejų gatvėje.
Filmas apie kūrybines dirbtuves "Biržų viešoji erdvė"
Pastaraisiais metais nemažai Lietuvos miestų ir miestelių, pasinaudodami Europos sąjungos fondų suteiktomis galimybėmis, atnaujina savo viešąsias erdves. Kokybiški architektūriniai sprendimai parko, aikštės patrauklumui labai svarbu, tačiau tokių erdvių populiarumui ne mažiau įtakos turi tai, ar jos atitinka miesto visuomenės lūkesčius, įvairių miesto socialinių grupių, bendruomenių, organizacijų interesus. Todėl Biržuose buvo pritaikytas naujoviškas architektūrinių dirbtuvių formatas. Architektūrinės kūrybinės dirbtuvės – tai ne konkursas, kurio metu išrenkamas įgyvendinimui pritaikytas projektas, o procesas, kurio metu kuriamos įvairios architektūrinės-urbanistinės idėjos, atrenkamos geriausios ir atmetamos blogiausios. Kūrybinių dirbtuvių „Biržų viešųjų erdvių vizija“ galutinis rezultatas bus rekomendacijų rinkinys, kaip turėtų būti tvarkomos penkios viešosios erdvės Biržuose. Šios rekomendacijos taps pagrindu vėliau vyksiančių architektūrinių konkursų užduotims.
Architektūrinėms kūrybinėms dirbtuvėms pritaikyta Vakaruose jau įprasta, o Lietuvoje kol kas nauja schema – siekta ne supažindinti visuomenę su projektais, kai jie jau sukurti, bet įtraukti miestiečius į procesą ir išklausyti jų nuomones nuo pat pradžių. Todėl šiose kūrybinėse dirbtuvėse vienodai svarbūs dalyviai buvo Biržų rajono savivaldybė, Biržų bendruomenė ir architektai, sociologai bei kraštovaizdžio specialistai.
Kūrybines dirbtuvės vyko trimis etapais. „Pradėjome nuo užduoties formulavimo, nes architektūrinio projekto sėkmė tiesiogiai priklauso nuo užduoties kokybės – kuo aiškiau, detaliau pasakoma, ko norima, tuo geresnio rezultato galima tikėtis.“ – sakė kūrybinių dirbtuvių kuratorė Rūta Leitanaitė. Pirmajame susirinkime spalio pradžioje savo nuomonę ir lūkesčius dėl penkių viešųjų erdvių ateities išsakė apie 60 Biržuose veikiančių organizacijų, bendruomenių, įstaigų, verslo atstovų, kartu jie suformavo Biržų viešųjų erdvių vystymo darbo grupę. Biržiečių idėjoms surinkti moderatorės Elena Archipovaitė ir Giedrė Godienė sukūrė bendradarbiavimo platformą, kurioje visą spalio mėnesį biržiečiai buvo kviečiami išsakyti savo lūkesčius, poreikius ir pasiūlymus elektroniniu paštu, prisijungti prie pokalbių FB grupėje „Biržų viešų erdvių vizija“ (šiuo metu prie jos prisijungę apie 220 žmonių) ar įmesti savo laišką į informacines dėžes savivaldybės pastatatuose, bibliotekoje ir Biržų seniūnijoje. Savo nuomonę apie Biržų viešųjų erdvių ateitį pareiškė per 200 žmonių.
Po mėnesio įvykęs antrasis etapas buvo skirtas tiksliai kūrybinių dirbtuvių užduočiai suformuoti. Vieną dieną urbanistikos, kraštovaizdžio, architektūros, geografijos, vandens telkinių, kultūros paveldo specialistai skaitė paskaitas apie Biržų istoriją, kultūrines, gamtines vertybes, socialinį potencialą, savo poziciją pristatė Biržų jaunimo, verslo, religinių bendruomenių atstovai. Antrąją dieną, vadovaujami moderatorių, biržiečiai dalyvavo edukaciniuose užsiėmimuose, kurių metu patys kūrė scenarijus, ką jose norėtų veikti tai pat šių užsiėmimų metu buvo surinktas centrinių Biržų viešųjų erdvių raidos „idėjų ir rekomendacijų bankas“, nubraižyti biržiečių minčių, pasiūlymų, prisiminimų žemėlapiai. „Taigi užduotį architektams sudarė paketas iš nagrinėjamose teritorijose galiojančių oficialių reglamentų, specialistų parengta informacija apie Biržus įvairiausiais pjūviais ir Biržų bendruomenės pageidavimų santrauka.“ – sakė R. Leitanaitė.
Paskutinio, trečiojo, etapo metu trys architektūrinės komandos vizualizavo kūrė projektus penkioms viešosioms erdvėms. Tris dienas ir dvi naktis Biržų Pilies Arsenale plušo architekčių Aušros Černauskienės, Akvilės Brazauskaitės, Aistės Galaunytės, Ramunės Sanderson, Emilijos Gruzdytės (sociologė) grupė, grupė „AEXN+Co“ (arch. Tomas Grunskis, Martynas Mankus, Justinas Dūdėnas, Kęstutis Zaleckis (konsultantas), Tomas Rimkus, Jūratė Kindurytė, sociologė Dalia Čiupailaitė, Benjamin Cope (konsultantas)) ir „MetrO architektūra“ (arch. Julius Biliūnas, Algimantas Mačiulis, Paulius Kisielis, Tautvilė Džiugytė, Stasė Jatužienė). Komandas sudarė ne tik architektai, bet ir kraštovaizdžio specialistai, sociologai ir po du-tris biržiečius, taip vadinamus „ambasadorius“ – pačius aktyviausius žmones, kuriuos savo atstovais architektų komandose išsirinko patys biržiečiai. Prieš vykdami į Biržus architektų komandos burtų keliu ištraukė Biržų „ambasadorius“, kurie kartu intensyviai ieškojo idėjų Biržams. Su „MetrO architektūros“ architektais darbavosi Donatas Balčiauskas, Vytas Jareckas, su „AEXN+Co“ komanda – Lina Januševičienė, Virgis Undzėnas ir Merūnas Jukonis, o prie A. Černauskienės, A. Brazauskaitės, A. Galaunytės, R. Sanderson, E. Gruzdytės komandos prisijungė Gražina Strazdienė, Egidijus Butėnas, Indra Drevinskaitė-Žilinskienė.
Kūrybinių komandų sukurtus projektus vertino ekspertai: Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Marius Šaliamoras, urbanistas, architektas Mindaugas Pakalnis, kraštovaizdžio architektė Jurga Večerskytė-Šimeliūnė, sociologė Jekaterina Lavrinec, Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža. Projektų pristatyme dalyvavo apie 130 žmonių.
„Dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse kartu su architektais man buvo dar nepatirtas iššūkis“, – įspūdžiais dalinosi „ambasadorius“ Biržų seniūnas Vytas Jareckas. – „Mes, biržiečiai, esame pripratę prie plačių tuščių laukų, o kurti nedideles erdves, derančias prie senamiesčio nėra taip įprasta. Diskutavome, ginčijomės, teko net pasiskaityti kolegų architektų atneštas architektūrines knygas. Naktį po pirmosios kūrybinių dirbtuvių dienos sapnavau vien tuos Biržų parkus ir aikštes. Tačiau galų gale radome kompromisus daugumoje ginčų, o taip pat buvo akivaizdu, jog architektų profesionalumu verta pasitikėti.“
„Toks projektas, kai šitaip plačiai įtraukiama visuomenė, mūsų miestelyje vyksta pirmą kartą. Matėme didžiulį visuomenės susidomėjimą, kuris parodė, jog savivaldybė eina teisinga linkme, tardamasi su žmonėmis apie miesto ateitį: Biržų bendruomenė jaudinasi dėl viešųjų erdvių, norime jose jaustis saugūs, atviri vienas kitam, svetingi, reprezentatyvūs.“ – sakė „ambasadorė“ biržietė Gražina Strazdienė.
„Įspūdžiai netikėtai geri, matyti labai rimto darbo rezultatai“ – po dirbtuvių sakė Biržų rajono meras Valdemaras Valkiūnas. – „Džiugina variantų gausa, matyti galimybių padaryti proveržį Biržams. Artimiausiu metu reikės apsvarstyti, kurias idėjas pasirinksime įgyvendinimui, nes svarbu ne tik aplinkos grožis, bet ir ekonominis racionalumas“.
„Su nerimu laukėme kūrybinių dirbtuvių rezultatų ir jie nenuvylė! Projektuose matau tikrai daug pasiūlymų, kuriuos bus galima realizuoti“, – džiaugėsi Biržų rajono administracijos direktorius Rimantas Pauža. – „Jau nekalbu apie tą naudą, kuria gavo bendruomenė ir savivaldybė, dalyvaudamos šiame projekte – radome bendrų sąlyčio taškų, sustiprinome pasitikėjimą vieni kitais“.
Kūrybinių dirbtuvių projektų ekspoziciją galima apžiūrėti Pilies Arsenale muziejaus darbo metu.
Daugiau informacijos: www.birzai.lt, www.architektusajunga.lt, FB gupė: Biržų viešų erdvių vizija
Kontaktinis asmuo: kūrybinių dirbtuvių kuratorė Rūta Leitanaitė, info@architektusajunga.lt, +37061572309
Antraštėje panaudota G. Godienės nuotrauka
KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ PROJEKTAI
I komanda: „AEXN+Co“ (arch. Tomas Grunskis, Martynas Mankus, Justinas Dūdėnas, Kęstutis Zaleckis (konsultantas), Tomas Rimkus, Jūratė Kindurytė, sociologė Dalia Čiupailaitė, Benjamin Cope (konsultantas)). Biržiečiai ambasadoriai: Lina Januševičienė, Virgis Undzėnas ir Merūnas Jukonis.
Projekto aprašymas: Biržai – gamta, miestas ant vandens, pramonė, kultūra, religinis, edukacinis centras. Penkios teritorijos susiję su platesniu kontekstu, rekreacinė sistema greta vandenų gali padėti Biržams plėtotis ir atgaivinti tuščias erdves šonuose nuo Vytauto gatvių. Atkurti siauruko parkelį, senovinius fosų likučius. Žmonės turi judėti iš vienos erdvės į kitą, o kiekviena erdvė turėtų savo charakterį.
J. Janonio aikštė: Jaunimo aikštė, skirta aktyviam poilsiui. Greta paminklo būtų įgilinta erdvė, taip pat amfiteatras ir skeit-parkas. Greta esančiame Liuteronų skvere įkurta ramesnio poilsio erdvė su vaikų žaidimų aikštele, želdiniais ir pažymėtais bažnyčios pamatais ir tūriu. Erdvė ties dabartiniu parkingu galėtų būti skirta laikiniems amatininkų paviljonams. Prieš Kultūros namus galėtų vykti kultūros renginiai.
Miesto aikštė: aiškiai atskirtos erdvės: želdynų plote eksponuojami paminklo likučiai, naujas fontanas viduryje būtų riba tarp aktyvios veiklos ir reprezentacinės erdvių, o trečiojoje dalyje būtų įkurta atvira galerija, kur savo darbus eksponuotų vietos menininkai. Čia grindinį siūloma grįsti „miestiečių plytelėmis“ – kiekvienas norintis prisidėti prie aikštės kūrimo, galėtų tokią plytelę su savo vardu užsakyti.
Reformatų bažnyčios erdvė – Biržiečių sodas: rekreacinė erdvė, kurios dalyje būtų sodas su žymiems biržiečiams sukurtais suoleliais, dalyje prieš bažnyčią – į Biržus grįžtančių biržiečių pasodintų medelių sodas, skaitymo erdvė.
Piliavietė: aktyviai naudojama, ne vien tik saugoma erdvė. Siūloma sujungti piliavietę su bažnyčios aikšte tilteliu. Siūlomas informacinis centras. Piliavietė turėtų turėti ryšį su paplūdimiu. Šiaurinėje dalyje numatoma aktyvaus poilsio zona ir vandenlenčių parkas.
Žvejų „kampas“: siūlomas papildoma medinė krantinė, sujungianti miesto centrą su kelto vieta. Prie tilto siūlomas fontanas. Tuščiame rekreaciniame plote bus galima veikti bet ką – siūloma tik infrastruktūra (suoliukai, takai, apšvietimas). Siūloma žvejų prieplauka, WC, lauko kavinė, gimnastikos įrangos aikštelė.
Ekspertų komentaras: Labai sėkmingas siūlymas vietoje linijinio miesto formuoti tinklinę struktūrą, vystant skersinius ryšius, pažymint esamus istorinius reliktus, kuriant naujus traukos objektus. Geras siūlymas keisti erdvių tapatybę iškeliant automobilių parkavimą iš pagrindinių miestų erdvių ir jose formuoti pėsčiųjų ir dviračių takų sistemą. Sąsajos tarp viešųjų erdvių stiprinamos per vienijančius scenarijus, kurie tuo pačiu yra daugialypiai – ta pati erdvė gali būti naudojama įvairiems tikslams. Teigiamai vertintinas ryšių tarp Žvejų g. ir Pilies apylinkių stiprinimas, reprezentacinių funkcijų papildymas rekreacinėmis veiklomis. Pilies teritorijos panaudojimas tinkamas šiandienos bendruomeniniams poreikiams, ji tinkamai sujungta su kitomis teritorijomis.
Visų erdvių naudojimo scenarijai orientuoti į miestiečių įtraukimą į erdvių formavimą ir priežiūrą.
Sėkmingas siūlymas suteikti istorinius vietovardžius viešosioms erdvėms. Geri siūlymai atkurti buvusios liuteronų bažnyčios siluetą, pažymėti fosų likučių, buvusių pamatų vietas, įtraukti žydų paveldą į lankomų kultūrinių ir istorinių objektų maršrutą.
Sveikintinas miesto sodo– kultūrinės erdvės kūrimas. Sukuriamos galimybės pritraukti papildomas kultūrines funkcijas, įamžinti kapinių vietą. Paveldas panaudojamas ne tik kaip muziejiniai objektai, bet ir kaip kasdieninis paveldas (amatai – alus, duona, tradiciniai verslai). Svarbus siūlymas kurti žaidimų zonas viešosiose erdvėse visų amžiaus grupių vaikams, išsaugoti natūralią erdvę greta žvejų gatvės, kuriant žvejų prieplauką ir įrengiant dirbtiną krantinę.
II komanda: arch. Aušra Černauskienė, Akvilė Brazauskaitė, Aistė Galaunytė, Ramunė Sanderson, Emilija Gruzdytė (sociologė). Biržiečiai ambasadoriai: Gražina Strazdienė, Egidijus Butėnas, Indra Drevinskaitė-Žilinskienė.
Projekto „(PASI) NERK Į BIRŽUS“ aprašymas:
Visos nagrinėjamos vietos yra centrinėje miesto dalyje ir yra glaudžiai susijusios su bendru miesto audiniu – jos negali būti analizuojamos atsietai nuo viso miesto kultūrinio – istorinio – gamtinio konteksto. Dėl šių priežasčių mūsų Biržų vizija pateikiama iš platesnės – viso miesto perspektyvos, pabrėžiant ežero svarbą. Projektuojamos pėsčiųjų ir dviratininkų trasos aplink Širvėnos ežerą bei vandens transporto galimi sustojimai, įtraukiant svarbius istorinius, kultūrinius ir gamtinius objektus tokius kaip Astravo dvaras, Meilės sala, Beždžionsalis, senoji ir naujoji užtvankos, malūnas, pušynėlis, kapinaitės ir pagrindinis akcentas – Biržų miesto istorinis centras. Visas penkias erdves jungia pėsčiųjų ir dviračių takai pagal pakrantę, vis įsiliedami ir pereidami greta svarbiausių miesto objektų ir erdvių. Per abi upes siūlome įrengti tiltelius.
Pilies teritorija: Vanduo fosose – pilies teritorijos atgaivinimas ir žmonių pritraukimas visais metų laikais (šiltuoju sezonu sukuriama galimybė apiplaukti pilies teritoriją valtimi; šaltuoju sezonu – ant ledo įrengiama čiuožykla). Traukos objekto ir Biržų simbolio sustiprinimas atveriant vaizdus į pilį į skirtingų miesto vietų (išgenimi landšaftui nereikšmingi želdiniai akcentuojant pilį ir apsauginius pylimus). Pilies teritorija pritaikoma miestiečių ir miesto svečių poreikiams (įrengiami takai, suoleliai, apšvietimas, šiukšlių dėžės, veja bei smulkieji želdiniai, sutvarkomi laiptai, tiltas ir jungtis su pliažu, aplinka pritaikoma neįgaliųjų poreikiams); vidinis pilies kiemas pritaikomas kameriniams kultūriniams renginiams, pvz. klasikinės muzikos koncertams (pakeičiama kiemo danga, kieme įrengiamos elektros jungtys, apšvietimas, numatomos vietos kėdėms, mobilus amfiteatras); naujame pastate prie pagrindinio įvažiavimo į pilies teritoriją įrengiama kavinė, informacijos centras, dviračių ir valčių nuoma, tualetai, atstatytuose pastatuose pilies teritorijoje siūlome įrengti viešbutį ir SPA.
J. Janonio aikštė – pagrindinė miesto/rinkos aikštė: Siūlome šią erdvę plėtoti kaip pagrindinę Biržų miesto aikštę ir masinių renginių vietą. Aktyvinti užstatymą aplink aikštę pritraukiant kuo įvairesnės paskirties objektus, ar net miesto institucijų pastatus. Įrengti kokybišką šviesios spalvos akmens plokščių dangą iki pat užstatymą formuojančių fasadų. J. Janonio paminklą siūlome palikti, tik keičiant aikštės dangą, pakeisti ir jo lokaciją – link istorinės gatvės- dabar formuojamos alėjos, atsisakant centrinės kompozicijos. S. Dagilio paminklą siūlome perkelti prie Dagilio gatvės. Liuteronų bažnyčios vietą pažymėti labirintu, suformuotų iš žemaūgių augalų. Parkingo problemų sprendimui siūlome optimizuoti turgaus teritoriją.
Dabartinė miesto aikštė – siūlomas Biržės skveras: paversti aikštę Biržės skveru, kuriame būtų eksponuojami menininkų darbai, šiuolaikinės meno instaliacijo. Ateityje prie Vytauto gatvės formuoti užstatymą, norint pabrėžti gatvės išklotines ir judėjimą link pagrindinės miesto aikštės. Siūlome įrengti granito plytelių dangą ir formuoti pagrindinius miesto gėlynus, tame tarpe ir Birutės paminklą; išplėsti automobilių stovėjimo aikštelę prie katalikų bažnyčios.
Evangelijos sodai su aktyvaus poilsio zona: matome šią vietą sudarytą iš kelių zonų – sakralinę erdvę su kapinėmis, Evangelijos sodai ir aktyvaus poilsio zona jaunimui. Pietinėje pusėje numatyti automobilių stovėjimo vietas.
Žvejų krantas: romantiška ir kamerinė vieta visos šeimos poilsiui.
Nedideli teminiai ir edukaciniai renginiai susiję su žuvimi, žvejyba.
Formuojami amfiteatriniai suoliukai su nedidele aikštele scenai. Siūlome
nedidelę automobilių stovėjimo aikštelę, WC ir mobilios kavinės vietą
prie Žvejų gatvės.
Ekspertų komentaras: Projekte kuriama labai logiška ir vientisa infrastruktūra, apjungianti dviračių, pėsčiųjų, vandens transportą, išnaudojanti patrauklias pakrantes. Ežeras tampa rekreacinius objektus (ir scenarijus) vienijantis elementas, o gamtos pažinimas – vienijantis motyvas. Želdynai panaudojami vientisos urbanistinės struktūros formavimui, išskiriant miestiškus elementus (alėjas, skverus, ir pan.). Emocinės vertės įtraukiamos į miesto tapatybės formavimą, pabrėžiama spalvų reikšmė formuojant erdves. Miesto erdvės pritaikomos skirtingo judėjimo galimybių erdvės naudotojams. Siūloma mažinti želdinių Pilies teritorijoje, išryškinant Pilies charakterį, o fosas išvalyti ir užpildyti vandeniu, tačiau esami ypatingos vertės sveiki vertingi medžiai turėtų būti saugojami.
III komanda: „MetrO architektūra“ (arch. Julius Biliūnas, Algimantas Mačiulis, Paulius Kisielis, Tautvilė Džiugytė, kraštov. arch. Stasė Jatužienė). Biržiečiai ambasadoriai: Donatas Balčiauskas, Vytas Jareckas
Projekto aprašymas: Pagrindinė nagrinėjama problema – pernelyg išskydęs užstatymas (apie 35 % istorinio miesto centro yra neužstatyta teritorija (be Pilies teritorijos), dideli viešųjų erdvių plotai, nelogiškas jų scenarijus (dauguma jų „persidengia“, formuodamos ištisas plynes).
Juliaus Janonio aikštė. Bendruomenės vizija: bendra miestiečių
susibūrimo vieta, įprasminta kamerinė erdvė šeimai. Lengvai matoma ir
prieinama. Bendruomenės siūlymai: Pertvarkyti, vizualiai sumažinti
erdvę, spręsti naują (istorinį) užstatymą palei Basanavičiaus gatvę,
gali atsirasti nauji elementai (žaidimų aikštelė). Vieta paminklui.
Parkingas. Suolai, žaidimų aikštelės. Pažymėti/atstatyti bažnyčią.
Sprendimas: Janonio aikštė formuojama kaip nauja, pagrindinė miesto
aikštė. Vienas iš pagrindinių uždavinių – suteikti aikštei vizualinį
identitetą, suteikti jai siluetą, kontūrą, kuris būtų matomas ne tik
plane, bet jaučiamas vizualiai. Siekiant įrėminti aikštės kontūrą
siūloma tankinti užstatymą jos prieigose – Vilniaus ir J. Basanavičiaus
gatvėse. Kadangi dabar aikštės yra suvokiama kaip bendra erdvė kartu su
tankiai apželdintu skveru, siūlome juos atskirti. Aikštės ribas griežtai
apibrėžti mažosios architektūros elementais ir apželdinimu, tuomet
aikštės akcentu taptų paminklas J. Janoniui. Apželdintą skverą vizualiai
jungti su kitoje gatvės pusėje esančiomis karių kapinėmis – formuoti
žaliąją zoną. Skvere numatyta galimybė atstatyti buvusią bažnyčią, bet
skveras gali funkcionuoti ir be bažnyčios. Ant J. Janonio/Vilniaus g.
kampo numatyta vieta S. Dagilio skulptūrai.
Sklypas aplink Evangelikų Reformatų bažnyčią. Bendruomenės
vizija: Rami poilsio erdvė, kamerinė erdvė, apžvalga piliai, jungtis su
pilimi. Bendruomenės siūlymai: tiltas/lieptas, atraminės sienelės,
sutvarkymas, Radvilos skulptūra. Sprendimas: Sklypai aplink Evangelikų
Reformatų bažnyčią formuojami trijų paskirčių. Sklypas pietinėje dalyje,
taip vadinamas Reformatų skveras formuojamas dalinai užstatant dabar
tuščią teritoriją gyvenamųjų namų kvartalais. Svarbus aspektas matomumas
nuo Vytauto g. iki Evangelikų Reformatų bažnyčios bokšto, kurio
neturėtų pertraukti naujai formuojamas užstatymas. Atsiradusiame
trikampio formos skvere prieš bažnyčią siūloma statyti paminklą miesto
įkūrėjui Radvilai, formuoti žaliąsias erdves, statyti automobilius.
Sklypas tarp Evangelikų Reformatų bažnyčios ir pakrantės esanti žalia
erdvė skiriama rekreacijai. Teritorijoje tarp Evangelikų Reformatų
bažnyčios ir naujai planuojamo pėsčiųjų tilto planuojamas Reformatų
parkas. Parko zona skirstoma išilgai pėsčiųjų tako, jungiančio pėsčiųjų
tiltą ir Reformatų gatvę. Teritorijoje numatoma aktyvi laisvalaikio
praleidimo zona – riedlenčių parkas, vaikų žaidimų aikštelės,
treniruokliai. Parko akcentu, o taip pat Vytauto g. pabaiga taptų
apžvalgos bokštas.
Tiškevičiaus aikštė. Bendruomenės vizija: miesto švenčių erdvė,
fonas Šv. Jono Krikštytojo bažnyčiai. Bendruomenės siūlymai: skaidyti
zonomis, sutvarkyti aplinką, numatyti galimybę užstatyti. Sprendimas:
Aikštę greta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios siūloma iš dalies užstatyti
gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatais. Siekiama, kad aikštė
įgautų aiškesnį kontūrą, taptu jaukesnė ir lengviau suvokiama. Numatant,
kad J. Janonio aikštėje gali vykti dauguma miesto švenčių, esamo dydžio
aikštė miestui tampa nereikalinga. Siūlome suteikti jai mažesnį
vaidmenį, naudoti kaip skverą Tiškevičiaus paminklui.
Pliažas ir pakrantė. Bendruomenės vizija: vandens pramogos.
Bendruomenės siūlymai: valčių prieplaukos su nuoma, automobilių
aikštelė, valčių nuleidimas iš Radvilų g., visa pliažo infrastruktūra,
suoliukai, takeliai ir pan., kelios žaidimų aikštelės.
Sprendimas: pliažas tvarkomas kompleksiškai, kartu su visa pakrante iki
Radvilų g. ir skveru už Evangelikų Reformatų bažnyčios. Pliažo zona
traktuojama kaip krantinės dalis ir veikia kartu su valčių prieplauka ir
nuomos punktu bei valčių nuleidimo vieta Radvilų g. pabaigoje. Ši erdvė
formuojama kaip fonas pilies teritorijai, todėl naujų statinių beveik
nėra. Pliažo teritorijoje siūloma įrengti persirengimo kabinas,
sutvarkyti esamas vaikų žaidimų aikšteles ir esamą WC. Radvilų g.
pabaigoje formuojamas transporto mazgas – automobilių stovėjimo
aikštelė, valčių nuleidimo rampa. Greta siūloma įrengti buriavimo klubą
valčių ir dviračių nuomos punktą, viešojo WC patalpas, informacijos
centrą. Iš valčių prieplaukos numatomas pramoginis maršrutas į Meilės
salą. Pakrantės zona tęsiama palei Evangelikų Reformatų bažnyčią, naujai
kuriamą Reformatų parką, užbaigiama pėsčiųjų/dviračių tiltu, jungiančiu
Reformatų ir Latvygalos gatves. Greta Evangelikų Reformatų bažnyčios
eksponuojamas inkaras, planuojama skautų erdvė. Krantinėje numatomi
dviračių ir pėsčiųjų takai, suoliukai, lauko apšvietimas.
Sklypas Žvejų gatvėje. Bendruomenės vizija: Rami poilsio erdvė,
kamerinė erdvė, apžvalga piliai, jungtis su pilimi. Bendruomenės
siūlymai: sutvarkymas, keltas arba tiltelis. Sprendimas: Aktyvios
rekreacijos erdvė miestiečiams, visa krantinė tvarkoma lokaliai,
įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai palei pakrantę. Esami želdynai
tvarkomi, retinami ir grupuojami, formuojant viešas sėdėjimo vietas.
Numatoma aktyvaus poilsio zona su viešu sporto inventoriumi, vaikų
žaidimų aikštelės bei pasyvi erdvė – terasuota pieva, kuri gali būti
naudojama tiek aktyviam poilsiui, tiek specifiniams renginiams
(pavyzdžiui Joninėms, folklorinių ansamblių susibūrimams). Sklypas turi
aktyvų vizualinį ryšį su pilies prieigomis, todėl siūloma įrengti
pramoginį keltą per Agluonos upę, apjungiantį šias erdves. Ryšys tarp
šių teritorijų išplėstų Žvejų g. sklypo teritorijos patrauklumą
(prijungtų jį prie miesto centro), tuo pačiu suteiktų polifunkciškumo ir
pilies teritorijai, atvertų ją lankytojams greta vykstančių renginių
metu. Numatomas epizodinis privažiavimas prie kelto (gali būti
dubliuojamas su pėsčiųjų taku). Žvejų g. sklypo prieplauka medinė,
terasuota. Pilies teritorijos prieplaukoje siūloma įrengti restoraną su
svečių namais.
Ekspertų komentaras: Projekte atkuriama istorinio miesto
struktūra su istoriniam miestui būdingo dydžio viešosiomis erdvėmis,
aikštėmis. Atkuriamas nunykusių gatvių tinklas ir sukuriama galimybė
suformuoti zonas naujoms funkcijoms vystytis. Vytauto gatvė išryškinama
kaip centrinė viešoji erdvė, prie kurios jungiamos šoninės viešosios
erdvės. Sveikintinas siūlymas grąžinti istorinį mastelį Rotušės aikštei,
suteikti vienai iš aikščių pavadinimo „Radvilų“. Darbe taip pat
aktyvinamas miesto ryšys su vandeniu.
