Lietuvos architektų sąjunga

Geriausi architektūros studentai kūrė miestui ir visuomenei

Pirmą kartą Vilniuje vykusiame bendrame Lietuvos, Latvijos ir Estijos
aukštųjų architektūros mokyklų absolventų darbų parodoje-konkurse
geriausiu bakalauro darbu pripažintas Ats Buddell (Estija) transporto sistemų sujungimo projektas Taline, o geriausiais magistro darbais išrinkti trys projektai: Donato Cesiulio (Lietuva, VGTU) „Bendruomenės centras Naujamiestyje, Vilniuje“, Luko Tuleikio (Lietuva, VDA Kaunas) „Demencijos centras „Žaliakalnio oranžerija“ ir Kristi Tuurmann (Estija) „Visuomeninės aktyvios erdvės šiaurinėje Talino dalyje“.

Tradiciškai kasmet Lietuvos architektų sąjungos organizuojama geriausia
architektūros studentų absolventų paroda-konkursas pirmą kartą,
bendradarbiaujant su Estijos, Latvijos architektų sąjungomis, vyko
tarptautiniu mastu: darbus parodoje pristatė visos Lietuvos, Latvijos ir
Estijos architektūros mokyklos.

Architektūros studentams šis renginys svarbus ir dėl viešumo (galimybė
savo darbą eksponuoti ne aukštosios mokyklos, o ekspozicinėje erdvėje,
taip pat – pristatyti savo darbą ne tik akademinei, o platesnei
architektų bendruomenei), ir dėl plataus konteksto (kitų mokyklų
abiturientų darbų), ir dėl galimybės sulaukti kolegiško įvertinimo iš
žiuri, kurie neatstovauja jo mokyklos, narių.

Tarptautinė dimensija ne tik padidino renginio reikšmingumą, žinomumą,
bet ir tapo informacijos apie Latvijos, Estijos architektūrinio mokymo
specifiką ir metodus šaltiniu.

Dvi dienas trukusį renginį sudarė ne tik parodos atidarymas,
apdovanojimų įteikimas ir parodos leidinio pristatymas, bet ir viešas
studentų darbų pristatymas, viešos žiuri narių E. Archipovaitės ir K.
Luik paskaitos bei atvira Baltijos šalių architektūros mokyklų
diskusija, kurioje diskutuota apie architektūros edukacijos problemas ir
specifiką: kaip architektūros studentų kiekis įtakoja studijų kokybę?
(Rygos technikos universitete studijuoja 50 studentų, Talino taikomųjų
mokslų – 149, Estijos meno akademija kasmet priima po 15 studentų; VGTU
šiuo metu studijuoja 100 magistrų ir 450 bakalaurų) Koks darbas
veiksmingiausias – didelėje grupėje, atskirose studijose ar
individualus? Kokių naujų įgūdžių rinka reikalauja iš studijas baigusio
architekto, ir ar mūsų architektūros mokyklos studentus parengia
naujiems iššūkiams? Kaip mokyklos susieja savo mokymo programas su
realybe: ar bendradarbiauja su savivaldybėmis, kitomis institucijomis,
bendruomenėmis?


Parodos dalyvių darbų pristatymas. Foto: L. Atas


Parodos dalyvių darbų pristatymas. Foto: L. Atas


Parodos dalyvių darbų pristatymas. Foto: L. Atas


Baltijos šalių architektūros mokyklų diskusija. Foto: V. Obolevičius


Žiuri narė E. Archipovaitė. Foto: L. Atas


Žiuri narys K. Luik. Foto: L. Atas


Foto: L. Atas


Foto: L. Atas


Foto: L. Atas

Parodoje, kuri iki š.m. lapkričio 20 d. veikia Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų g. 1, Vilnius), pristatyta 16 darbų iš 8 architektūros mokyklų: Kauno Technologijos universiteto, Vilniaus dailės akademijos (Vilniaus ir Kauno fakultetų), Vilniaus Gedimino technikos universiteto, architektūros ir urbanistikos katedrų, Rygos technikos universiteto, Estijos meno akademijos, Talino Taikomųjų mokslų universiteto. Dvi neseniai įkurtos naujos mokyklos – VDA Klaipėdos fakultetas ir Rygos ekonomikos ir verslo universiteto architektūros ir dizaino fakultetas – parodoje pristatė savo programą, o pirmųjų absolventų darbus pateiks kitąmet.
Kiekviena mokykla parodai pateikė po 2 darbus: vieną bakalauro ir vieną
magistro, arba, Estijos universitetų (kuriuose nėra dviejų lygių
studijų) atveju, 2 vienodo lygio darbus.

Studentų darbus vertino nepriklausoma žiuri: profesionalūs architektai,
nedėstantys nė vienoje iš konkurse dalyvaujančių mokyklų. Šiemet Lietuvą
atstovavo Elena Archipovaitė (dirbanti Norvegijos Mokslo ir technologijų universitete), Latviją – “Arhis” studijos vadovas Andris Kronbergas, o Estiją – “Kontekst studio” įkūrėjas architektas Karli Luik.

Tarptautinė žiuri projektuose ieškojo konceptualumo, originalumo,
inovatyvumo, aiškiai išreikštos idėjos, pateikimo estetikos, tačiau visų
pirma – architektūroje itin aktualaus integralaus požiūrio, socialinės
dimensijos, tampraus analizės ir pateikiamo dizaino ryšio.

GERIAUSIAS ARCHITEKTŪROS BAKALAURO DARBAS 2014


Ats Buddel. „Rail Baltica terminalo ir kitų transporto sistemų Talino mieste sujungimas“
(vadovai M. Tuur, O . Kadarik)

Darbo aprašymas: When contemplating the development of Rail
Baltic, a mammoth terminal in Tallinn doesn’t seem as the most efficient
concept. Rather, the city itself should be seen as a vast
transportation hub, where terminals are not be crammed into a single
structure but situate naturally and fuse readily with their surroundings
– this would allow the passenger to truly experience the milieu of the
city and put emphasis on the pedestrian, by far a more active agent than
the automobile commuter, which would also work towards enlivening the
commercial aspects outside of shopping centres. By way of establishing
this corridor of public transportation into the hearth of the city, this
paper proposes core solutions and guidelines applicable for similar
instances of urban planning.

Žiuri komentaras. Tai – labiausiai išskirtinis darbas, kurio
autorius kuria ne pastatą, o planuoja miestą ir jo infrastruktūrą.
Autorius projekte sujungė įvairių transporto rūšių – upės, tramvajaus,
autobusų ir t.t. – sistemas. Įdomiausia matyti, kad studentas pasirinko
kurti ne pastatą, o erdves tarp pastatų,  gatvių vaizdus, kurie
dažniausiai architektų lieka nepastebėti, nors šias erdves miestiečiai
naudoja dažniausiai ir kasdien.
Iš pirmo žvilgsnio toks projektas neatrodo patrauklus, nes jame nėra
jokios pritrenkiančios architektūros. Tačiau patogi, funkcionali
transporto sistema miesto patrauklumui yra ne mažiau svarbesnė nei meno
muziejai ar kultūros centrai.
Studentas pasirinko šiandienos aktualios socialinės ir politinės temos
erdvinį aspektą. „Rail Baltic“ tema mūsų regiono diskurse figūruoja
pastoviai. Ir štai bakalauro lygio studentas nusprendžia priimti tikrai
sudėtingą temą, tyrinėti transporto erdvių visuomeniškumą, įsiliejimą į
miesto struktūrą, jų patrauklumą miestiečiams. Įprasta manyti, kad ši
sritis nėra architekto darbas.


Ats Buddell. Foto: V. Obolevičius


GERIAUSIAS ARCHITEKTŪROS MAGISTRŲ DARBAS.

Žiuri apdovanojimą skyrė 3 projektams: Donato Cesiulio (Lietuva, VGTU) „Bendruomenės centras Naujamiestyje, Vilniuje“, Luko Tuleikio (Lietuva, VDA Kaunas) „Demencijos centras „Žaliakalnio oranžerija“ ir Kristi Tuurmann (Estija) „Visuomeninės aktyvios erdvės šiaurinėje Talino dalyje“.

Žiuri
komentaras:
Žiuri vieningai nusprendė, kad šiandien nebėra
architektūros herojų. Ir jų nebereikia. Visi trys apdovanotieji
darbai atskleidžia šiandienos problemas, jie socialiai orientuoti.
Projektai nėra itin originalūs globaliame kontekste, juose siūlomi
sprendimai yra apgalvoti ir netgi įgyvendinti kitose Europos ir kitose
šalyse, tačiau Baltijos šalyse architektai tik pradeda kurti darbus,
susijusius su socialine integracija. Studentų darbuose bandoma suderinti
įvairių pastato naudotojų interesus, kad visuomenė, verslas, valdžia
galėtų sugyventi ir dirbti vienoje sistemoje. Darbai labai paprasti,
realūs ir juos galima įgyvendinti.

Trys geriausi magistrantų darbai parengti po labai gilios problemų analizės ir ilgo galvojimo prieš pradedant kurti formą.
Šie
trys darbai ambicingi ne tiek architektūros dizaino prasme, kiek dėl
to, kad jų autoriai bando spręsti visuomenines problemas, kurti
bendruomenes. Vienas pagrindinių architektūros uždavinių šiandien –
suburti žmones, skatinti jų bendravimą. Iš vienos pusės, dėl
informacijos prieinamumo pasaulis susitraukė, iš kitos pusės mes vis
labiau tolstame vienas nuo kito. Donatas Cesiulis savo suprojektuotame
bendruomenės centre bando sujungti čia gyvenančių, kuriančių, dirbančių
žmonių privatumą ir bendruomeniškumą, o taip pat integruoti ir valdžią,
kuri šiandien, kaip patiriame kiekvienas, dažnai būna atitolusi nuo
realaus žmonių gyvenimo. Lukas Tuleikis demencijos centro projekte
sprendžia labai sudėtingą problemą, kaip proto ligomis sergantiems
žmonėms suteikti galimybę gyventi pilnaverčio miestiečio gyvenimą.

Donatas Cesiulis (VGTU Arch. kat.) „Bendruomenės centras Naujamiestyje, Vilniuje“ (vadovas S. Pamerneckis)

Darbo aprašymas:  Šis projektas sprendžia modernaus miesto
fizinių erdvių monopolijos problemą, dėl kurios žmonės prarado galimybę
savarankiškai formuoti savo aplinką. Bendruomenės centras yra laisvos
prieigos erdvių laboratorija, skirta nevaržomai žmonių veiklai ir jos
reprezentavimui kitiems centro gyventojams, kuriant erdvę natūraliam
bendruomeninių saitų formavimuisi. Ant buvusios gamyklos industrinio
karkaso montuojami asmeniniai bendruomenės centro narių gyvenamieji
moduliai tampa privačios nuosavybės pamatu formuojant aplinką, kurioje
individualaus žmogaus egzistavimas yra pagrįstas svarbos ir atsakomybės
motyvais, platesnės žmonių bendruomenės atžvilgiu.

Lukas Tuleikis (VDA Kauno f.) „Demencijos centras „Žaliakalnio oranžerija“ (vadovas doc. Z. Brazauskas)

Darbo aprašymas:  Darbe siekiama sukurti atvirą bei patrauklią
visiems visuomenės nariams erdvę, kurioje žmogus su psichine negalia
turėtų galimybę išlikti socialiai aktyvus bei kuo ilgiau išlikti
bendruomėje. Pagal išlikusius brėžinius atstatoma istorinė Ąžuolyno
oranžerija, kaip Žaliakalnio gyventojams gerai atpažįstamas kultūros
simbolis iš praeities. Pakitusiai funkcijai įkūnyti abipus jos
formuojamas naujas šilnamių ansamblis, reprezentuojantis per laiką
pakitusias vertybes: augantį dėmesį silpniesiems visuomenės
atstovams, pabrėžiant individualumą, bei bendradarbiavimo galimybes.
Monumentalumą ir diktatą keičia procesualumas ir diskusija.

Kristi Tuurmann (Estijos meno akademija)
„Visuomeninės aktyvios erdvės šiaurinėje Talino dalyje“ (vadovai M. Kaasik, A. Ojari)

 

Darbo aprašymas: The master’s thesis centers on North-Tallinn a
district in the city of Tallinn. The goal of the project is to
re-activate the cityscape and alleviate the physical and mental borders
in North-Tallinn by introducing various interventions to the neglected
and anonymous area. Project focuses on the area at the end of the Kopli
freight station, one of the many border-like situations that
characterize the whole district.
The proposed strategy is to organize the space with new elements, to
highlight the extant qualities and create conditions that inspire
interaction with the city. The spatial elements that are added to the
environment mark and frame the spaces enclosed while leaving residents
with room for interpreting the intended purpose of the created spaces.


Žiuri įteikia apdovanojimus L. Tuleikiui ir D. Cesiuliui. Foto: V. Obolevičius


Foto: V. Obolevičius

Renginio
Didžiojo rėmėjo „Ceresit“ prizas atiteko Estijos taikomojo mokslo
universiteto studentei Helen Tikka, projekte „Ulemiste jungtis
sukūrusiai keleivių terminalą Taline.



Darbo aprašymas: Ülemiste Junction as a new city gate of Tallinn
is the final station of the Rail Baltic railway, while being united with
local trains, buses and trams. Multifunctional terminal is situated in
Ülemiste – close to the city center, being the connection point of the
international airport and harbour. Therefore, Ülemiste Junction unites
main public transportation types of Estonia. Fast and organized transfer
oppurtunities are user-friendly and decrease the intensity of car
traffic in city center. Buildings organic formula and material are
outstanding in the environment. Laminated timber joists and high glass
facades form a grandiose and cozy whole. Great squares in front of the
terminal are connected with the tram tunnel, making the area attractive
for pedestrians.


"Ceresit" prizo įteikimas Helen Tikkai. Foto: V. Obolevičius

Paroda veikia iki: 2014 lapkričio 20 d., darbo dienomis 9:00-17:00 val., Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų g. 1, Vilnius)

Parodos leidinys pdf formatu

2014 m. Lietuvos architektūros mokyklų absolventų statistika (bus papildyta):
KTU:
VDA Vilniaus fakultetas:
VDA Kauno fakultetas: 18 bakalaurų, 8 magistrai
VGTU Architektūros katedra: 68 bakalaurai, 23 magistrai
VGTU Urbanistikos katedra: 27 bakalaurai, 16 magistrų


Foto: V. Obolevičius

Tekstas: Rūta Leitanaitė

 

 

Kontaktai

Lietuvos architektų sąjunga
Kalvarijų g. 1, 09310 Vilnius, Lietuva

Tel.: (8~5) 275 6483
El. paštas info@architektusajunga.lt

Juridinio asmens kodas: 191934984
PVM mokėtojo kodas: LT 919349811

Plačiau…

Užsiprenumeruokite naujienlaiškį

Archyvai

Atgal