Lietuvos architektų sąjunga

Europos architektai – tvarios aplinkos kūrimo pionieriai

2014 rugsėjo 25-26 d. Vyko Europos architektų tarybos (EAT) koordinatorių susitikimas. Jo metu buvo aptarti per paskutinį pusmetį atlikti darbai, architektūrinės problemos ir aktualūs uždaviniai.

Iškart po EP rinkimų pavasarį EAT parengė manifestą, kuris buvo išdalintas daugiau kaip 750 Europos sąjungos valdininkų. Jame EAT pabrėžia 9 svarbiausias sritis, kuriuose būtina aktyvi veikla, ES pozicijos, teisės aktų patobulinimai. Tai – tvarumas, urbanistiniai klausimai, viešųjų pirkimų ir architektūros konkursų sritis, Architektūros įstatymo sukūrimo reikmė, visuomenės nuo jaunų dienų (mokyklose) įtraukimas į aplinkos formavimo procesus, tarptautinių standartų profesinės kvalifikacijos ir švietimo klausimai.
Kaip EAT susitikime pabrėžė EAT prezidentas L. Lazzari, šis manifestas parengtas neturint konkretaus adresato, todėl ateityje gali būti konkretinami ir koreguojami, priklausomai nuo to, kam bus skirti (pvz., Europos Parlamentui, Europos Komisijai ar šalių-narių valdžioms). EAT rekomenduoja kiekvienai organizacijai-narei naudoti šį manifestą diskutuojant su vietine valdžia, kalbantis apie vietines problemas bei naujų ES direktyvų pritaikymą vietiniame kontekste.

Tematinės grupės „Atsakinga architektūra“ vadovė S. Van Rompaey teigė, jog prioritetinis grupės tikslas – pabrėžti architekto kompetencijos ir rolės svarbą tvarios aplinkos kūrimo srityje. Per paskutinius 6 mėnesius grupės atstovai dalyvavo keliose diskusijose su EP ir EK nariais, kuriose tvirtino šią architekto poziciją.

Tačiau, kaip susitikime pabrėžė EAT nariai, tarp pačių profesionalų būtina aktyvi diskusija apie tai, ką patys architektai daro, kad visuomenė žinotų, jog jie yra kvalifikuoti padėti energijos tvarumo klausimais? Iki metų galo EAT žada atlikti narių apklausą apie tai, kokius įgūdžius tvarios architektūros srityje Europos architektai turi, kokių dar trūksta? Kas turėtų būti įtraukti į mokymo programas? Diskusijose buvo išreikšta nuomonė, jog tvari architektūra tapo madinga spekuliatyvia fraze, nes universalūs kokybiškos architektūros kriterijai ir yra tvarūs, taigi geras architektas visuomet kūrė atsakingai, ekologiškai, tvariai. G. Pendl (Austrija) pastebėjo šią architekto kompetenciją gailma įrodyti tik pavyzdiniais projektais. Tuo pačiu būtina formuoti platesnį požiūrė į tvarumą: inžinieriams tvarumas  yra skaičiai, architektams – dar ir kutūrinė, estetinė, socialinė vertė.

Darbo grupė „Tvarumas“ praeitą savaitę susitarė su EK dėl susitikimo, kuriame investuotojai, statytojai, architektai bus kviečiami aptarti resursų efektyvumo problemas. Bus diskutuojama apie atliekas, resursų atkūrimą, perdirbimą statybos procese. Tvarumo srityje dirbantys EAT atstovai bendradarbiauja ir su programos Constructoin 2020 vykdytojais.

Vasarą Europos Komisija paskelbė raportą apie energijos efektyvumą ir planus iki 2030-ųjų metų. EK teigia, jog 40 % Europos energijos sunaudojama statybos sektoriuje, todėl svarbu, kad šias sąnaudas mažinti. Planuoajama, jog iki laikotarpio pabaigos energijos sąnaudos statybos sektoriuje bus sumažintos 30% (EAT nuomone, galima būtų siekti ir 40% sumažėjimo). 2015-2016 m. bus peržiūrima Energijos efektyvumo direktyva, o kartu – ir statybos direktyvoje esančių energijos efektyvumo aspektai.
Tačiau, kad darbas būtų efektyvus, teigia EAT, būtina gauti aiškius naujausius, viešai prieinamus duomenis apie energijos, resursų sunaudojimą. Šia tema EAT yra pateikusi politinę poziciją, ir vasarą EK išleido raštą, kuriame pirmą kartą buvo kalbama apie tokių duomenų atskleidimą.

Pradėjusi tvaraus namo programą prieš 20 metų ir skatindama pasyvaus namo idėjas, nuosekliai siekusi mažinti energijos sunaudojimą pastatuose, 2030-aisiais Europa kalba jau nebe apie pasyvų, o aktyvų namą, kuris pats gamintų energiją. Kaip žinia, Europos sąjungos šalyse nuo 2018-ųjų vieši, o nuo 2020-ųjų ir visi kiti nauji pastatai privalės gauti energetiškai tvaraus namo sertifikatus. Panašu, kad ateityje reikalavimai energetikos efektyvumui bus dar didesni.

Energetinio tvarumo sertifikatai, privalomi Europoje, kiekvienoje šalyje išduodami skirtingomis sąlygomis. Lenkijoje jis kainuoja ne daugiau kaip 200 eurų, jį galima gauti internetu, specialistui net neatykstant į pastatą jo patikrinti. Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Italijoje sertifikata kainuoja brangiau (apie 800 eur),  atitinkamai yra patikimesnis. EAT susitikime pažymėta, jog sertifikavimo tvarką reikėtų reguliuoti, atsižvelgiant ne tik į kainą, procesą, bet ir į ekspertą, sertifikuojantį pastatą. Šiuo metu tai daugiausia – ne architektai.

Grupė Urbanistika ir būstas, kurios tikslas – propaguoti integruojantį, kompleksinį požiūrį į miestų planavimą, rudens pabaigoje ketina išleisti brošiūrą  apie Architekto vaidmenį kuriant atsakingą dizainą. Kitos šiuo metu aktualios temos – EAT politinės pozicijos dėl Kompaktinio miesto Europoje propagavimas, kultūros paveldo tema (š.m. gegužę paviešinta EK nuomonė, jog paveldas yra strateginis resursu tvariai Europai kurti), taip pat lobistinis darbas, kad ES politikose būtų atspindėtas miestų vaidmuo.

Platformoje „Tyrimai ir inovacija“ dirbantys ACE nariai koordinuoja EAT dalyvavimą ES remiamuose projektuose: Erasmus+, Leema, Inspire, A2pbeer.  Šiemet paramą gavusį Erasmus+ projektą „Wicked questions in architecture education“, kuriame dalyvauja ir EAT, koordinuoja Architektūros universitetas Osle. Programos tikslas – sukurti „tiltą“ tarp edukacijos ir praktikos, adaptuoti edukacinę sistemą prie kintančios situacijos. Įvairiuose Europos universitetuose vyks 1-2 dienų kūrybinės dirbtuvės, kurių metu EAT ekspertai, universitetų atstovai ir studentai nagrinės tris temas: „Profesija“, „Kultūros paveldas“, „Tvarumas“.

Tematinė grupė “Profesinė kvalifikacija”

Spalio viduryję Europos Komisija organizuoja diskusiją apie reguliuojamų profesijų praktiką. Pirmame susitiktime dalyvaus architektai, dizaineriai ir inžinieriai, antrame – medicinos darbuotojai.

Diskusijos metu EAT sieks įtvirtinti supratimą, kad šiuo metu Profesinės kvallifikacijos direktyvoje įteisinti 2 metai praktikos po studijų automatiškai neatitinka vienų metų studijų, kaip dabar suvokia nemažai ES valdininkų (direktyvoje įteisinta nuostata, jog architekto išsilavinimas yra 4 (mokslo metai)+2 (praktikos metai) arba 5 (mokslo metai). EAT nuomone, praktikos metai yra neprilygintini aukštajam išsilavinimui ir turi būti privalomi kaip papildomas (bet ne universitetinis) išsilavinimo laikotarpis, kurio metu praktikanto darbas turi būti apmokamas. EAT atlikto tyrimo duomenimis, 25% Europos sąjungos šalių prakikantams už darbą mokama labai mažai arba nemokama išvis. Nesąžiningo praktikanto išnaudojimo – darbo be užmokesčio (arba su labai mažu užmokesčiu) – tema itin aktuali D. Britanijoje, Airijoje. Be to, trūksta reguliavimo, kokios kvalifikacijos specialistas turėtų prižiūrėti praktikanto darbą, kokias užduotis praktikantas turi atlikti praktikos metu.

Rugpjūtį Kretoje vykusioje konferencijoje EAT, ENHSA (Europos architektūros mokyklų vadovų asociacija), ir EAAE (Europos architektūros mokyklų asociacija) diskutavo apie tai, koks bus architektas 2020-2030 metais. Konferencijoje kalbėta, jog sprendimai, liečiantys mokyklas, priimami ne pačių mokyklų, o politikų, kurie neturi sąsajų su akademine realybe. EAT darbo grupė ketina parengti su edukacija susijusių temų sąrašą. Taip pat nuspręsta įsteigti EAT prizą geriausiam architektūros studijų baigiamajam darbui. Apie šį konkursą daugiau informacijos žadama pateikti š.m. spalio pabaigoje.

Tematinė grupė „Profesinė praktika“

Viešųjų pirkimų ir architektūrinių konkursų grupė baigia koreguoti rekomendacijas, kaip Europos sąjungoje turėtų būti organizuojami architektūros viešųjų pirkimų konkursai. Pasak grupės atstovų, rekomendacijas kiekviena EAT organizacija-narė turės pritaikyti prie vietinės specifikos, atsižvelgiant į taip, kaip Viešųjų pirkimų direktyva taikoma konkrečioje šalyje. Be kitų aspektų, rekomendacijose siūloma apibrėžti, kaip konkursų procese galėtų dalyvauti visuomenė (pvz., formuojant konkurso užduotį), kaip turėtų būti įvardijami vertinimo kriterijai (žemiausiai kainai nesuteikiant prioriteto), siūloma pratęsti projektų įgyvendinimo terminą nuo 3 iki 10 metų. Taip pat siūloma mažinti reikalavimus dėl dalyvių profesinės patirties: 10 metų patirties reikalavimas neleidžia konkurse dalyvauti jauniems architektams.

EAT rekomenduoja, skelbiant konkursą architektūriniam, urbanistiniam objektui, įteisinti specifinę procedūrą, kurioje dizaino konkursas būtų derinamas su derybomis, ir atsisakyti kitų konkurso organizavimo būdų, kaip, pvz., elektroninis aukcionas. Kaip pastebėjo EAT, dabartinėje direktyvoje Užsakovas yra laisvas pasirinkti bet kokią procedūrą, o iš jų dauguma neužtikrina kokybiško projekto pasirinkimo. EAT neseniai pateikė oficialų paklausimą EK, klausdama, ar būtų galima įteisinti EAT siūlomą specifinę architektūrinio konkurso organizavimo schemą. Nuo EK atsakymo, kaip teigia EAT, priklausys EAT rekomendacijų turinio korekcijos.
Draudimo ir paslaugų apmokėjimo tema dirbanti darbo grupė šiuo metu renka informaciją apie paslaugų apmokėjimo sistemas ES šalyse. Grupės vadovė R. Schagemann perspėjo, jog Europos Komisija neseniai šalims-narėms išsiuntė klausimyną apie draudimo reikalavimus ir garantijas paslaugų tiekėjams („Insurance requirements and guaranties for service providers“), tačiau nėra aišku, kurios ministerijos jį įpareigotos atsakyti – tai labai apsunkina architektų organizacijų dalyvavimą pildant klausimyną. Be, to, oficiali klausimyno atsakymo data – 2014 spalio 6 d. 

Taip pat EAT aiškinasi geriausius būdus, kaip architektai dirba skirtingose ES valstybėse, kaip reglamentuojamas jų paslaugų draudimas. Šia tema bus siunčiamas klausimynas.

Paslaugų eksporto darbo grupės nariai dalyvavo susitikimuose su atstovais iš Kanados ir JAV, derindami architektūros paslaugų eksporto pozicijas bendros ES prekių ir paslaugų mainų sutarčių kontekste. Kol JAV dar nediskutuoja apie profesinių paslaugų temą, su Kanada jau kalbamasi apie profesinės kvalifikacijos pripažinimą.

Parengė Rūta Leitanaitė, Lietuvos architektų sąjungos atstovė, korespondentė EAT

Kontaktai

Lietuvos architektų sąjunga
Kalvarijų g. 1, 09310 Vilnius, Lietuva

Tel.: (8~5) 275 6483
El. paštas info@architektusajunga.lt

Juridinio asmens kodas: 191934984
PVM mokėtojo kodas: LT 919349811

Plačiau…

Užsiprenumeruokite naujienlaiškį

Artimiausi renginiai

Šiuo metu nėra artimiausių renginiai.

Archyvai

Atgal