Rugsėjo pradžioje Londone architektūros profesionalai diskutavo apie architektų darbą, mobilumą ir kvalifikacijos pripažinimą Europoje. Konferenciją apie architektų kvalifikacijų pripažinimą Europos Sąjungoje “Profesinės kvalifikacijos pripažinimas Europos sąjungoje: iššūkiai ir galimybės” organizavo Lietuvos Respublikos ambasada Londone ir Lietuvos architektų sąjunga kartu su Karališkuoju britų architektų institutu bei Jungtinės Karalystės verslo, inovacijų ir įgūdžių ministerija.
Konferencijoje, kuri vyko Karališkojo Britanijos architektų instituto (RIBA) patalpose Londono miesto centre, aptartos architektų darbo galimybės ES, patirtimi dalinosi Europos Komisijos narys J. Tiedje, ES Tarybos darbo grupės, atsakingos už Konkurencingumą ir plėtrą, vadovas M. Barysas, RIBA’os Švietimo skyriaus vadovas D. Gloster, architektų registracijos Tarybos narė E.Matthews, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas G. Blažiūnas, Statybos pramonės tarybos D. Britanijoje pirmininkas J. Pringle, Europos architektų tarybos (ACE) darbo grupės, atsakingos už profesinę kvalifikaciją, vadovė M.Hynds O’Flanagan, ir architektas M. Seifermann, dirbantis D. Britanijoje. Konferenciją pasveikino Lietuvos Aplinkos ministras V. Mazuronis, D. Britanijos Pramonės ir investicijų ministras Lord Green bei RIBA’os prezidentas S. Hodder.
Fotografijos: LR Ambasada D. Britanijoje
Europos sąjungai ieškant ekonomikos atsigavimo galimybių, bendroji rinka yra viena iš pagrindinių sričių, skatinančių augimą. neseniai Europos Parlamentas ir taryba priėmė Profesinės kvalifikacijos direktyvos pakeitimus, kurie turėtų pagerinti reguliuojamų profesijų atstovų judėjimą Europos Sąjungoje.
Direktyvos naujoves, aktualias architektams, konferencijoje pristatė Europos Komisijos narys, Vidinės rinkos grupės padalinio E4, atsakingo už profesinę kvalifikaciją ir jos pripažinimą laisvo piliečių judėjimo ES kontekste, vadovas Jurgen Tiedje.
Pasak jo, Profesinių kvalifikacijų direktyvą reikėjo atnaujinti dėl kelių priežasčių. Mobilumas augina bendrąją rinką ir padeda reguliuoti darbo jėgos pasiūlos ir paklausos balansą. Jaunimui Europoje trūksta darbo, kai tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse, tokioje kaip, pavyzdžiui, Vokietija, pastaraisiais metais padidėjo kvalifikuotos darbo jėgos poreikis.
Direktyvos naujovės:
– įteisintas „dalinis priėjimas prie profesijos“ priimančioje šalyje
– taisyklių, reguliuojančių laikiną mobilumą ir nuolatinį darbą priimančioje šalyje, supaprastinimas
– kompensuojamos stažuotės užsienyje (kurios įskaitomos gimtojoje šalyje)
– jei reikalinga, kalbos kontrolės priimančioje šalyje įvedimas
Būsimos naujovės (kurias ES galės priimti, jei pageidaus, ateityje):
– Europos profesionalo kortelė (elektroninis sertifikatas, naudojamas vidinės rinkos informacinėse sistemose). Anot J. Tiedje, kortelė palengvintų mobilumą – pagal ją būtų galima greitai rasti duomenis apie architekto išsilavinimą ir kvalifikaciją, būtų galima išvengti ilgų pripažinimo svečioje šalyje procedūrų.
– bendri mokymo, kvalifikacijos kėlimo standartai (automatinis pripažinimas, paremtas kompetencijų sąrašu).
Galimi pokyčiai kiekvienoje šalyje-narėje, pvz., Lietuvoje:
– skaidrumas: aiškiai apibrėžtos reguliuojamos profesijos ir veiklos, kurios toms profesijoms priklauso
– kiekviena šalis spręs apie direktyvos reikalingumą, svarbą ir svorį.
– visos šalys narės spręs kartu apie galimus pasikeitimus.
– direktyva taip pat apims ir profesinio „titulo“ suteikimą.
Anot J. Tiedje, architektams direktyva reikšminga dėl:
– įteisinta mokymo trukmė (universitete+praktika architektūros biure)
a) 5 metai tik akademinių studijų arba
b) 4 metai akademinių studijų + 2 metai profesionalios praktikos (ji gali būti atliekama kitoje šalyje)
Pasak M. Hynds O’Flanagan, Europos architektų taryba, derybose dėl direktyvos reglamentų pasisakiusi už modelį 5+2, ypatingai pabrėžia profesionalios praktikos svarbą. „Norėdami būti konkurencingi pasaulio rinkoje, privalome nustatyti aukštus kvalifikacijos standartus. “ – teigė ji. J. Pringle pridėjo, jog mokymo sistema turėtų būti kuriama atsižvelgiant ir į dabartinių studentų gyvenimo aktualijas – paskolas. „Turime studentams pasiūlyti ekonomiškai racionalų variantą“ – teigė jis.
– nežymūs mokymo programos pakitimai, pvz., daugiau dėmesio tvariai plėtrai ir energijai
– ECTS (kreditai) minimi, tačiau turinio esmė nepakito.
Direktyvos pakeitimus ketinama priimti 2013 m. spalio 9 d., pirmininkaujant Lietuvai, o įgyvendinti – iki 2015 m. galo ar 2016 m. pradžios.
Apie direktyvą nuomonę galima pareikšti čia: http://www.yourideasforeurope.eu/en
Direktyvos tobulinimo svarbą pabrėžė ir biuro Londone „Uber Raum“ vadovas architektas M. Seifermann. Anot jo, šiuo metu profesionalų, ypač jaunų, mobilumas Europoje itin didelis, todėl bendras kvalifikacijos įvertinimas yra vienas svarbiausių aspektų.
Pasakodamas apie savo biuro patirtį, architektas paminėjo neseną atvejį, kai paskelbus apie laisvą darbo vietą, per 48 valandas buvo sulaukta 400 laiškų, daugiausia iš Ispanijos ir Portugalijos. „Tačiau kaip aš galiu įvertinti, ar jų išsilavinimas bei patirtis tinkama darbui Londone? Kaip įvertinti, ar specialistas, turintis patirties renovacijos srityje Italijoje mokės dirbti D. Britanijoje, kai nėra bendros įvertinimo sistemos Europoje?“ – retoriškai klausė M. Seifermann.
„Architektas profesionalu tampa peržengęs tris laiptelius: išsilavinimo, patirties ir egzamino. Be tikros patirties – sklypo, vietos ypatybių nagrinėjimo, bendravimo su užsakovu – visa tai, ko išmokstama universitete, yra tik dalis darbui reikalingų žinių“ – praktikos svarbą pabrėžė architektas.
Tekstą pagal konferencijos medžiagą ir diskusijas parengė ir išvertė Rūta Leitanaitė
