Prieš pusmetį įvykusio Modernaus meno centro pastato dešiniajame Neries krante architektūrinio konkurso
tęsinys kol kas neturi aiškios krypties. Pirmąją vietą laimėjusio
projekto autoriai („a01 architektai“, autoriai – Živilė Putrimaitė,
Dovydas Čipkus, Marekas Mickevičius, Marius Morkūnas, Darius
Romanovskij) iki šiol mina savivaldybės kabinetų slenksčius, ypač po to,
kai žiniasklaidoje pasklido teiginiai, jog projektas itin panašus į
greta Baltojo tilto architektės Z.Hadid (D.Britanija) suprojektuotą Gugenheimo-Ermitažo muziejų.
Miesto plėtros departamentui išreiškus abejones dėl abiejų pastatų
panašumo, architektai kreipėsi į Vilniaus architektūros-urbanistikos
tarybą pareikšti nuomonę, ar dešiniajame Neries krante galėtų iškilti
abu pastatai, kokia būtų jų urbanistinė įtaka vienas kitam bei
aplinkiniam kontekstui.
Ekspertai pakartojo, jog, kaip ir buvo rašyta Lietuvos Architektų sąjungos kreipimęsi į Vilniaus miesto savivaldybę
, architektūrinis konkursas buvo organizuotas pagal priimtus principus,
jis yra įvykęs, o “<..vertinimo komisijos sprendimas yra gerbtinas, o
konkurso rezultatai neturi būti naudojami kaip įrankis politikavimui ir
manipuliacijoms viešąja nuomone.”
Analogiškai jie pažymėjo, jog lygiai taip pat neturėtų būti ignoruojamas
ir kitas, seniau įvykęs Gugenheimo-Ermitažo muziejaus konkursas, kurio
metu išrinktas geriausias projektas turi būti vertinamas kaip realūs
ketinimai, kol oficialiai nenuspręsta kitaip, ir juos derėjo įtraukti į
Modernaus meno centro konkurso sąlygas bei atsižvelgti, projektuojant
aplinkinėse teritorijose.
Vienų ekspertų nuomone, Modernaus meno ir Gugenheimo-Ermitažo muziejų
pastatai tiek skiriasi masteliu, mase, įtaka aplinkiniam urbanistiniam
kontekstui, bei yra taip toli vienas nuo kito, jog net negali būti
lyginami. Kitų ekspertų nuomone, nors projektai skirtingi, jų stilistinės
kalbos panašios, todėl jie neturėtų atsirasti toje pačioje miesto
erdvėje.
Aptarime dalyvavęs Vilniaus miesto plėtros departamento direktorius
Artūras Blotnys paaiškino, jog departamentas paprašė autorių peržiūrėti
konkursą laimėjusį projektą ir jį pakoreguoti, kad neliktų tokių tamprių
aliuzijų į architektės Z.Hadid sukurto Gugenheimo-Ermitažo muziejaus
projektą. A.Blotnio teigimu, neatmetama galimybė tobulinti visus 3
prizines vietas laimėjusius darbus, užsakovas kol kas nėra apsisprendęs,
su kuria iš 3 konkurso laureatais tapusių architektų komandų bus
pasirašyta sutartis. Miesto plėtros departamento direktoriaus pažymėjo,
jog dešiniojo Neries kranto erdvė miestui yra labai svarbi, suteikianti
galimybę iš žemosios upės terasos apžvelgti visą miestą, o Modernaus
meno centro pastatas agresyviai įterptas į krantinę ir dominuotų joje.
Erdvės vertę pabrėžė ir dauguma ekspertų tarybos narių, kurių nuomone,
žalia, neužstatyta slėnio erdvė yra unikali Europos miestų kontekste ir
suteikia Vilniui ypatingo žavesio ir gali tapti miesto „vizitine
kortele“. Dideliu visuomeniniu turtu yra ne tik ypatingas gamtinis
pakrantės reljefas, bet ir miestiečių pamėgta pieva greta Baltojo tilto,
kurią būtina išsaugoti. Todėl ne tiek Modernaus meno centro, o kaip tik
Gugenheimo-Ermitažo muziejaus atsiradimas sunaikintų esamas erdvės
vertybes.
Nors Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų taryba jau prieš kelis
metus yra pareiškusi nuomonę Vilniaus miesto savivaldybei, jog apatinė
terasa dešiniajame Neries krante turėtų likti neužstatyta, išsaugant
gamtinius, vizualinius ryšius, ir naudojama kaip visuomeninė erdvė.
Tačiau pagal Tarybos patvirtintą dešiniojo Neries kranto raidos koncepciją
ketinama leisti statyti pastatus ir arti kranto. Taip pat planuojamas
ir naujas transporto tiltas, kuris, ekspertų nuomone, iš esmės keis
pakrantės erdvės savybes ir ryšius. Tarybos siūlymu, Vilniaus
savivaldybė ir Lietuvos architektų sąjunga turėtų pratęsti diskusijas
(galbūt kūrybinių dirbtuvių ar konkurso būdu) ir galų gale prieiti
bendros nuomonės apie dešiniojo Neries kranto urbanistinę plėtrą.
Tekstas: Rūta Leitanaitė
Straipsnį remia:
