Lietuvos architektų sąjunga

Kaip tapti architektu Europos sąjungoje?

Europos architektų taryba (ACE) atliko architekto profesijos įgyjimo proceso įvairiose Europos šalyse apžvalgą. Pagal ją 33 tirtose valstybėse taikomi skirtingi teisiniai reglamentai, galioja skirtinga edukacijos aukštosiose mokyklose sistema ir profesinės veiklos reguliavimo (jei toks išvis yra) tvarka.

Apžvalgoje pateikti įvairūs duomenys: architektų skaičius šalyje, kiek jų tenka 1000 gyventojų; kiek laiko galioja architekto licenzija; kaip formuluojamas profesinis vardas („architektas“, „kraštovaizdžio architektas“ ir t.t.); kokia institucija reguliuoja licenzijų suteikimą; kokia veikia edukacinė sistema: kiek metų ir kokiose aukštosiose mokyklose privaloma studijuoti, kiek laiko atlikti praktiką, ar privaloma kelti kvalifikaciją pouniversitetinio tobulinimo kursuose.

Kai kuriose šalyse architektas licenziją gauna be egzamino (Šveicarija, Švedija, Vokietija, Belgija, Danija, Ispanija, Estija, Suomija, Norvegija), pakanka išsilavinimo ir reikalaujamo praktikos stažo (Kipras),  arba periodiškai vykdoma veiklos kokybės priežiūra (Vengrija).

Architekto profesiją kai kuriose šalyse (Belgijoje, Kroatijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, iš dalies Austrijoje) reguliuoja ir gina atitinkami architektūros, erdvinio planavimo įstatymai. Lietuvoje Architektūros įstatymą  rengia Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos architektų rūmais.

Kitose šalyse įstatymiškai ginamas tik architekto titulo naudojimas, tai – Vokietija, Austrija, Belgija, Kroatija, Ispanija, Prancūzija, Slovakija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Rumunija, D.Britanija, Slovakija, Švedija, Čekija, Turkija.

Tačiau yra šalių, kuriose profesinė praktika nereguliuojama ir neginama įstatymais: pavyzdžiui, Švedijoje  architekto profesiją gali praktikuoti bet kas, Nyderlanduose statyvos leidimo gali prašyti asmuo ir neturintis nei architektūrinio išsilavinimo nei licenzijos. Suomijoje architekto paslaugų kokybę indikuoja buvimas profesionalų registre, į kurį patekti rekalingas tam tikras išsilavinimas ir praktika; Danijoje, Norvegijoje architektai privalo būti apsidraudę (draudimo sąlyga – tam tikras skaičius praktikos metų).

Nepaisant gan įvairaus profesinės veiklos reguliavimo (ar nereguliavimo) spektro, beveik visoje Europoje (išskyrus Suomiją ir Norvegiją) projektuojantis architektas privalo būti užsiregistravęs profesinėje organizacijoje (daugeliu atveju tai – Architektų rūmai).

Architektūrinis lavinimas aukštosiose mokyklose trunka 5-7 metus: juos sudaro bakalauro ir magistro laipsnio studijos, arba bendros studijos neskiriant laipsnių. Kai kuriais atvejais studentai privalo atlikti praktiką studijų metu, kitais – skirti metus ar daugiau prieš stojant į magistrantūros studijas. Daugumoje šalių taikoma taisyklė po studijų, prieš gaunant architekto licenziją, padirbėti architektūros biure 2-3 metus, tačiau Danijoje, Suomijoje, Italijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Turkijoje atlikti praktiką po studijų nėra būtina.
Vis dėlto Europos architektų taryba mano, jog universitetinis išsilavinimas – tai tik pirmas žingsnis architekto kvalifikacijos įgyjimo procese. Tik patirtis, kuomet teorinės žinios pritaikomos praktikoje, gali užtikrinti architektūrinės paslaugos kokybę.

Todėl pagal ACE rekomendacijas architektūrinio lavinimo procese profesinė praktika, papildanti universitetinį mokymą, būtina, kad architektas sugebėtų tinkamai ginti kliento, vartotojo ir plačiosios visuomenės interesus. Rekomenduojama, kad praktika truktų ne mažiau 2 metus (kartu su 5 metų universitetinio lavinimo; dalį praktikos galima atlikti studijuojant). Reikalavimai praktikai turėtų būti suderinti su edukacinėmis programomis ir nuolat atnaujinami, o biurai, priimantys praktikantus, prižiūrimos profesionalių organizacijų (tai gali būti ir universitetai). Pastarosios turėtų įvertinti per kvalifikaciją, įgytą per praktikos laikotarpį.

Pouniverstitetinis tobulinimasis kol kas privalomas nedaugelyje Europos šalių (kai kuriose Vokietijos žemėse, Austrijoje, Vengrijoje, Airijoje, Norvegijoje (tik Rūmų nariams), Nyderlanduose, D.Britanijoje), tačiau, anot ACE, asmeniškai kiekvienas architektas turėtų užtikrinti, jog universitete ir praktikos laikotarpiu įgauta kvalifikacija būtų nuolat tobulinama.

Tekstas: Rūta Leitanaitė

ACE tyrimo “Architekto profesinės kvalifikacijos įgyjimas Europos šalyse” dokumentai

Kontaktai

Lietuvos architektų sąjunga
Kalvarijų g. 1, 09310 Vilnius, Lietuva

Tel.: (8~5) 275 6483
El. paštas info@architektusajunga.lt

Juridinio asmens kodas: 191934984
PVM mokėtojo kodas: LT 919349811

Plačiau…

Užsiprenumeruokite naujienlaiškį

Artimiausi renginiai

Šiuo metu nėra artimiausių renginiai.

Archyvai

Atgal