2015 rugpjūčio 6 d. Vilniaus architektūros –
urbanistikos ekspertų tarybos posėdyje svarstyti 4 klausimai.
1. Organizaciniai Architektūros – urbanistikos ekspertų tarybos klausimai.
2. Svečių namų Lydos g. 7 projektiniai pasiūlymai.
Rengėjas – UAB „Archihalė“ (PV, arch. – A. Šeibokas);
Recenzentas – A. Asauskas
Vilniaus senamiestyje, ties Lydos ir Mikalojaus g. sankryža ketinama statyti 4 apartamentų svečių namus su galerija ir SPA zona. Pasak architektų, dviejų aukštų su cokoliu ir mansarda tūrio cokoliniame aukšte bus įrengti ištisinė langų juosta, leisianti gatvės praeiviams pamatyti senuosius išlikusius pamatus pastato rūsyje. Cokolinis aukštas būtų skirtas galerijai bei 7 vietų parkingui. Anot autorių , gatvių fasadų estetika, langų išdėstymas atitiktų senamiesčiui būdingos architektūros bruožus, o vidinio kiemelio fasadai būtų šiuolaikiški – čia dominuotų stiklas, metalo turėklai.
Vilniaus architektūros-urbanistikos taryba pritarė, jog sprendimas eksponuoti istorinius pamatus pro cokolinio aukšto sienas – šiuolaikiškas, originalus sprendimas ir svarbiausias šio projekto bruožas. Autoriams rekomenduota jį dar labiau sustiprinti, įstiklinant visą, o ne pusę cokolinio aukšto aukščio.
Tačiau viršutinė pastato dalis ekspertams pasirodė neadekvačiai konservatyvi, nepaisant naujų detalių kaip berėmiai langai ar šiuolaikiškos stogo čerpės. Taryba autoriams rekomendavo paieškoti šviežesnio senamiesčio charakterio traktavimo, atsisakyti senamiesčiui nebūdingų vertikalių langų išdėstymo schemoje, taip pat – diferencijuoti įėjimus, pabrėžiant visuomeninį įėjimą į galeriją.
3. Autoplovyklos Pilaitės pr. 7, projektiniai pasiūlymai.
Autoriai – UAB „Geco architektūros studija“ (PV – T. Gecas);
Recenzentas – A. Asauskas
Prieš dešimtmetį
Vilnių auginusio ekonominio pakilimo metu sostinė planavo savo plėtrą ne tik į
naujas teritorijas, bet ir į aukštį. 2006 m. patvirtintoje Aukštybinių pastatų išdėstymo
schemoje Vilnius deklaravo ketinimus apriboti dangoraižių statybą, leidžiant
jiems kilti tik specialiose zonose – dešiniajame Neries upės krante ties
Baltuoju tiltu ir Viršuliškėse, kur planuotas dangoraižių kompleksas būtų
turėjęs Vakarinių miesto vartų reikšmę.
Tačiau per
dešimtmetį įvykę ekonominiai pokyčiai šiuos planus koreguoja. Taip vadinamame
Naujajame miesto centras prie Baltojo tilto dar ketinama stiebtis aukštyn, o
Viršuliškėse tendencijos kitokios. Neseniai čia iškilęs 21 aukšto
administracinis pastatas Grand Office ("Architektūros
linija", arch. Gintaras Čaikauskas, Miroslav Šejnicki) gali ir nesulaukti kompanijos.
Kol kas jo kaimynystėje stovi 8 aukštų biurų pastatas, o greta planuojamas
triaukštis kompleksas, kurį sudarys automobilių plovykla, sandėliai ir biurų
korpusas (UAB „Geco architektūros studija“ (PV – T. Gecas). Lygiagrečiai išdėstyti pailgi, tamsiu rifliuotu metalu apdailinti autoplovyklos
ir sandėlių korpusai formuos vidinį kiemą, o komplekso ženklu taps ant jų
paguldytas stiklinis biurų blokas.
Pastebėję, kad
sklypo lokacija (ties sankryža) ir vietos specifika „prašosi“ vertikalaus
akcento, ekspertai išreiškė apgailestavimą, kad projekte nepasiekiami
detaliajame plane leidžiami reglamentai sklype statyti iki 20 aukštų pastatą.
Vis dėlto, jų nuomone, naujas kompleksas vykusiai apjungs gretimus pastatus į
bendrą kompoziciją. Apibūdinusi projektą kaip konceptualų ir profesionalų, Vilniaus
architektūros-urbanistikos taryba pritarė autorių teiginiui, jog pastatas nedominuos,
bet bus pastebimas ir pasižymės savitu charakteriu – jeigu tik bus kokybiškai
įgyvendinti jo sprendiniai.
4. Administraciniai pastatai Gervėčių g. 4, Vilniuje. Rekonstravimo projektas
Rengėjas – (PV – A. Asauskas, arch. Artūras Asauskas, Aurimas Syrusas, Algimantas Pliučas);
Recenzentas – J. Vaškevičius
Rasų kolonijos pakraštyje, intensyvios transporto arterijos – Drujos gatvės – šlaite buvęs pramoninis „Lesto“ garažas su sandėliais netrukus visiškai pasikeis: didžiąją dalį jo nugriovus, čia iškils administracinis kompleksas. Išilgai Gervėčių gatvės orientuotą kompoziciją sudarys 2 trijų ir 2 keturių aukštų tarpusavyje sujungti tūriai, kuriuos būtų galima eksploatuoti ir atskirai (svarstoma galimybė netgi ateityje čia perkelti netoliese besiglaudžiančią mokyklą). Drujos gatvės išklotinę formuos pirmoje eilėje stovintys šviesiai apdailinti žemesni tūriai, jiems foną sudarys tamsesni keturaukščiai. Fasadams naudojamos trisluoksnio betono plokštės turės ne tik savitą tekstūrą, bet ir padidins judrios gatvės keliamo triukšmo izoliaciją. Pasak autorių, Rasų kolonijai būdingas taškinis užstatymas šiame projekte traktuojamas ”negatyvo“ principu – ištisą pastatą skaido nedideli kiemeliai.
Tokia urbanistinio konteksto interpretacija įtikino Vilniaus architektūros-urbanistikos tarybą. Anot jos, šiuolaikiška architektūra išskiria pastatą iš istorinės Rasų kolonijos aplinkos, tačiau savo masteliu dera prie jos. Kompleksas suteiks Drujos gatvės išklotinei charakterį ir duos toną galimai užstatymo gretimose teritorijoje plėtrai.
