1. Pastato Bokšto g. 14 atstatymo galimybių studija (PP)
Autorius: M.Švažas, Recenzentas – I.Kliobavičiūtė
Vilniaus senamiestyje, Bokšto gatvėje, priešais šv. Augustino bažnyčią esantis tuščias vidinis kiemas turėtų vėl virsti kvartalu. Pagal architekto M.Švažo parengtą atstatymo galimybių studiją, čia iškiltų pastatas, koks buvo pastatytas XVII a.
Atlikus archeologinius kasinėjimus paaiškėjo, jog teritorijoje statybos būta jau XIV a., tačiau gausiausias sluoksnis – XVII a., kuomet pastatas priklausė jėzuitams. XVIII a. jis atiteko Vilniaus universitetui ir buvo naudojamas studentų apgyvendinimui, o uždarius universitetą, XIX a. čia įsikūrė bajorų institutas.
Galiausiai 1944 m. namą, kuris buvo naudojamas kaip vokiečių karinės žvalgybos štabas, padegė Rusijos kariuomenė. 1947 m., teritorijoje rausiant slėptuvę, didelė dalis pamatų buvo nuniokota. Istorinis sluoksnis laikui bėgant nukentėjo ir nuo natūralių sąlygų – anksčiau rytinę sklypo dalį plovė Vilnelės senvagė.
Kadangi Vilniaus istoriniame senamiestyje, kuris įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo vertybių sąrašą, nauja statyba draudžiama, projektu numatoma atkurti buvusį užstatymą, naują 2 aukštų su mansarda pastatą skiriant administracinei ir visuomeninei veiklai. Pasak architektų, archeologiniai radiniai bus išsaugoti ir eksponuojami.
Dėl sudėtingos juridinės situacijos (kol kas nesutarta su garažų bloko, atitveriančio sklypą nuo Bokšto gatvės, savininkais, kurių yra apie 20), statybos vyktų etapais: pirmiausia bus statomas korpusas teritorijos gilumoje.
Projektą nagrinėję Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertai pritarė, jog karo metais sugriautas kvartalas turi būti atkurtas, o istorinės medžiagos pakanka pagrįstam atstatymo projektui parengti. Taryba atkreipė autorių dėmesį, jog tikslinant projektą, naujai statomo pastato parametrai, užstatymo linijos turėtų tiksliai sutapti su istoriniais duomenimis.
2. Sklypo Paribio g. užstatymo projektiniai pasiūlymai
Autorius: G.Kuginys, Recenzentas – V.Treinys
Per kelis šimtus metų susiformavęs margas Žvėryno rajono Vilniuje
urbanistinis-architektūrinis charakteris neduoda aiškių nuorodų, kokia
čia turėtų būti nauja architektūra. Rajoną perpus perpjovusios judrios
Narbuto ir Paribio gatvių susikirtimo smaigalyje iškilsiantis architekto
G.Kuginio suprojektuotas pastatas teigia, jog galbūt teisingiausias
kelias – savitas charakteris, suderintas su pagarba gamtiniam kontekstui
bei proporcijų, mastelio atitikimu aplinkiniam užstatymui.
Anot architekto, 15 m aukščio vientisas tūris savotiškai pratęstų
Paribio gatvėje esančių panašių gabaritų sovietmečio daugiabučių eilę.
Ištisai veidrodiniu stiklu aprengtas, pasvirusių sienų, suapvalintais
kampais pastatas pats būtų it originali skulptūra, kuri atspindžių dėka
turėtų susilieti su už jo esančia Karoliniškių kalvų žaluma.
Pirmasis pastato aukštas būtų skirtas komercinei veiklai, likusieji – nuomojamiems apartamentams.
Projektą nagrinėję Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertai sutiko,
jog pastato dydis, kryptis dera su gretimu užstatymu. Pritarę projekto
pasiūlymams, ekspertai palinkėjo, jog stipri (ir nepigi) architektūrinė
koncepcija būtų įgyvendinta kokybiškai.
Tekstas: Rūta Leitanaitė
Iliustracijos: www.architektusajunga.lt
