Transformacijos kepyklai ir Niujorkui
Sklypo A.Vivulskio g. 41 (buv."Viniaus duona") detalusis planas ir užstatymo urbanistinė koncepcija
Detalusis planas – I.Kliobavičiūtė (UAB „Senojo miesto architektai“)
Urbanistinė koncepcija – T.Balčiūnas (IĮ „T.Balčiūno architektūros biuras“)
Buvusios “Vilniaus duonos” kepyklos teritorijoje tarp Vivulskio gatvės ir Savanorių prospekto ateityje bandelėmis nebekvepės. Pagal architekto T.Balčiūno parengtą teritorijos konversijos urbanistinę koncepciją kvartale iškils trys 5 ir 9 aukštų daugiabučių namų grupės su pusiau uždarais kiemais. Kvartalo stuburu taps centrinė erdvė – pėsčiųjų promenada – jungianti Savanorių prospektą su Vivulskio gatve.
Urbanistinė kompozicija, saikingas pastatų aukštingumas, derantis su gretimu užstatymu ir nebandantis prilygti urbanistine klaida laikomam kitoje Savanorių prospekto pusėje stypsančiam „Helios city“ aukštybinių pastatų kompleksui Vilniaus urbanistikos-architektūros tarybos ekspertų buvo įvertinta teigiamai. Tačiau tarybos neįtikino autorių argumentai, jog promenados kryptis sutampa su „Helios city“ kompozicine ašimi – tarpu tarp abiejų vertikalių, jie architektams rekomendavo dar paieškoti tikslesnės ašies vietos ir parametrų.
Studentų bendrabučių Saulėtekio al. 16, 18 paprastojo remonto projektas
UAB „Šiltas namas“, aut.: O.Repovas, A.Lapinskas, A.Tautvaišas
Daugelio studijavusių Vilniuje atsiminimuose reikšmingai įsirėžęs „Niujorku“ vadinamas 6 šešiolikaukščių bendrabučių kvartalas Saulėtekio rajone netruks pakeisti veidą. 2 bendrabučius, priklausančius Vilniaus Gedimino technikos universitetui, ketinama remontuoti, apšiltinant fasadus. Pagal konkursą laimėjusios bendrovės „Šiltas namas“ projektą keičiant fasadus būtų įrengiami prancūziški balkonai. Beje, pats VGTU yra išreiškęs norą balkonų išvis atsisakyti, kad sumažėtų savižudybių ir nelaimingų atsitikimų skaičius.
Pastebėję, jog artimiausia „Niujorko“ urbanistinė aplinka laikui bėgant įgavo naują charakterį bei išraišką, ekspertai sutiko, kad kvartalo kaita ir atsinaujinimas – neišvengiamas. Neįžvelgę bendrabučių architektūroje saugotinų bruožų, ekspertai sutiko, jog fasadai gali būti keičiami netgi naikinant balkonus, tačiau būtina visus 6 pastatus atnaujinti „ta pačia ranka“, kad ir po rekonstrukcijos jie išliktų kaip viena kompozicija. Tokiam sprendimui neprieštarautų ir likusių 4 bendrabučių savininkas Vilniaus universitetas – jis sutiktų koreguoti jau parengtus remonto projektus pagal priimtą bendrą architektūrinę koncepciją.
Vis dėlto posėdžiui pateiktam projektui taryba pažėrė kritikos. Jų nuomone, pateikti pasiūlymai stokoja idėjos, architektūriniai sprendiniai – kokybės. Taip pat ekspertai stebėjosi parinkta neadekvačiai itin brangia apšiltinimo sistema – jų nuomone, tą patį efektą būtų galima pasiekti daug pigesnėmis, paprastesnėmis priemonėmis.
Daugiabučio gyvenamojo namo Architektų g. 152B projektiniai pasiūlymai detaliajam planui rengti (pakartotinis svarstymas)
Autorius – D.Osteika
Kultinio gyvenamojo rajono praeities nostalgija gyvenančiame,
senstančiame ir pamažu apmirštančiame Lazdynų rajone Vilniuje gimsta
atgaivinimo idėjos ir viltys. Antrą kartą Vilniaus
architektūros-urbanistikos ekspertų tarybai pastato Architektų gatvėje
priešprojektinius pasiūlymus pristatęs architektas Darius Osteika
pasiūlė viso Lazdynų komercinio-kultūrinio branduolio pertvarkymo
koncepciją. Jau pirmajame svarstyme
ekspertai pabrėžė, jog tik kompleksinis projektas, apimantis ne tik
aktualų sklypą, bet ir visą centro kvartalą (kartu su kultūros centro ir
šiuo metu prekybai naudojamu korpusais, viešosiomis erdvėmis) būtų
tinkamas kelias Lazdynų aplinkos pagerinimui.
Konsultuodamasis su Lazdynų rajono architektu Vytautu Brėdikiu,
D.Osteika šįkart pateikė viso kvartalo kartu su komerciniu bei
kultūriniu pastatais, urbanistinės, architektūrinės ir funkcinės
konversijos scenarijų.
Projekte prekybos centro pastatą siūloma rekonstruoti atkuriant
originalų architektūrinį veidą, nugriaunant priestatus, kioskus, vėl
įstiklinant pirmąjį aukštą ir jame atkuriant prekybinę galeriją. Antrame
aukšte įsikurtų kavinės, restoranai, laisvalaikio įstaigos, o naujas 2
aukštų antstatas būtų skirtas biurams.
Tarp dviejų senųjų tūrių esamą jungtį architektas siūlo griauti ir
vietoje jos įrengti prekybos gatvelę, o kultūros centro pastato pirmąjį
aukštą palikti paslaugų įmonėms. Antrame ir naujame trečiame aukštuose
būtų įrengti butai su išėjimu į privačius kiemelius šiaurinėje pastato
pusėje. Nors analogiškas būsto modelis buvo ir originalioje Lazdynų
kvartalo koncepcijoje, jo, pasak V.Brėdikio, nebuvo leista įgyvendinti
dėl neatitikimo kolektyvizmo ideologijai (panaši idėja išimtinai
realizuota Kompozitorių namuose Žvėryne).
Naujas 8 aukštų komercinis-gyvenamasis pastatas būtų atitrauktas nuo
žemesniojo korpuso, paliekant tarp jų svarbią Lazdynų vizualinę ir
funkcinę ašį – pėsčiųjų taką, vedantį televizijos bokšto link. 2
pirmieji aukštai būtų įtraukti, neužkertant naujai kuriamos gatvelės
ašies. Priešprojektiniuose pasiūlymuose naujojo pastato ir antstatų
architektūra nedetalizuota, tačiau autoriaus nuomone, ji turėtų
nenustelbti, bet aiškiai skirtis nuo senųjų korpusų medžiagiškumu ir
spalva.
Pritarę sprendiniams, neprieštaraujantiems originaliai urbanistinėi
Lazdynų rajono struktūrai, ekspertai išreiškė nuomonę, jog, jei šie
priešprojektiniai pasiūlymai būtų įteisinti teritorijų planavimo
dokumentais, Lazdynų centras turėtų nuoseklaus pertvarkymo perspektyvą,
kuri duotų pagrindo viltis ir viso rajono viešo gyvenimo, komercinės,
administracinės veiklos suaktyvėjimo, o kartu su aplinkos patrauklumo
padidėjimu – ir gyventojų fondo atsinaujinimo . Tarybos nuomone,
savivaldybė turėtų inicijuoti bendro Lazdynų centro komplekso detalaus
plano rengimą, koordinuojant visų pastatų savininkų bendradarbiavimą.
Tekstas: Rūta Leitanaitė
Iliustracijos: www.architektusajunga.lt
