Rugpjūčio 8 d. Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų tarybai buvo pristatyta pastato Vilniaus g. 33 / Palangos g. 4 Vilniuje rekonstrukcijos (buv. Ryšių kompleksas) atviro 2 etapų architektūrinio pirmoji konkurso sąlygų redakcija (pristatė R.Leitanaitė, LAS).
Konkurse nagrinėjamas pastatas ir jo teritorija yra Vilniaus senamiestyje (jos užstatymo reglamentai nustatyti Vilniaus senamiesčio detaliajame plane), ją riboja Vilniaus, Palangos ir Islandijos gatvės.
Architekto Justino Šeiboko 1978 m. suprojektuoti Ryšių Rūmai tarp Vilniaus, Palangos ir Islandijos gatvių pastatyti1981 m.. Kompleksą sudaro trys korpusai, kuriuose iš pradžių veikė: Lietuvos TSR Ryšių ministerija (3 aukštų su mansarda korpusas ties Vilniaus g.), centrinė automatinė miesto telefonų stotis (4 aukštų korpusas ties Palangos g.) ir šyių skyrius (2 aukštų korpusas ties Islandijos g.). Tarp trijų korpusų suformuotas netaisyklingos formos, į Palangos gatvę orientuotas vidinis kiemas (šiuo metu jame statomi automobiliai). Visas kompleksas pastatytas iš surenkamų tipinių ir individualių gelžbetoninių elementų, kurie panaudoti ir eksterjero dekore.
.jpg)
Foto: "Vilniaus architektūros gidas 1900-2005"
Foto: www.architektusajunga.lt
Automatinė telefonų stotis buvo projektuojama kaip visuomeninins centras su patraukliomis visuomeninėmis erdvėmis viduje. Statinys buvo įvertintas Tarybų Lietuvoje, Tarybų sąjungoje, užsienio valstybėse. Vėliau pastato vidaus struktūra rekonstruota (originalūs interjerai neišlikę), jis pritaikytas administracinėms patalpoms: šiandien čia įsikūrusios įvairios įmonės, LR Sveikatos ministerija.
Originalus pastato Islandijos-Vilniaus g. pirmojo aukšto interjeras (arch. J.Šeibokas). Neišlikęs. (foto: "Architektura sovetskoj Litvy", 1987, J.Minkevičius)
Pastato Islandijos-Vilniaus g. pirmojo aukšto interjeras po 2000 m. rekonstrukcijos. Neišlikęs. (foto: www.architektusajunga.lt)
Pastato Islandijos-Vilniaus g. pirmojo aukšto interjeras po 2000 m. rekonstrukcijos. Neišlikęs. (foto: www.architektusajunga.lt)
Pastato Islandijos-Vilniaus g. antrojo aukšto interjeras šiandien. (foto: www.architektusajunga.lt)
Pastato Palangos g. 3 aukšto patalpos. (foto: www.architektusajunga.lt)
Vis dėlto pastatas susidėvėjęs, jo vidaus struktūra nėra patogi verslui, todėl jį būtina atnaujinti, pritaikant šiuolaikinėms reikmėms. Kokios konkrečiai ir kokiomis proporcijomis turėtų būti paskirstytos funkcijos komplekse, užsakovas nusprendė palikti siūlyti architektams.
Konkurso tikslas – išrinkti 5 geriausias komplekso, esančio Vilniaus g. 33, Vilniuje, rekonstrukcijos urbanistines, architektūrines idėjas, kurių autoriai būti kviečiami dalyvauti II konkurso etape. Konkurso II etapo tikslas – išrinkti geriausią komplekso, esančio Vilniaus g. 33, Vilniuje, rekonstrukcijos urbanistinę, architektūrinę idėją, kuri taptų pagrindu detaliajam planui rengti. Su antrojo etapo laimėtoju laimėtoju ketinama pasirašyti sutartį rekonstrukcijos techniniam projektui rengti.
Iš konkurso dalyvių būtų tikimasi inovatyvių, kūrybiškų vizijų, kurios būtų funkcionalios (racionalios), turėtų potencialą pagerinti miesto urbanistinę struktūrą ir kurtų patrauklų teritorijos įvaizdį bei turinį.
Pastato vaizdas iš Vilniaus g. (foto: www.architektusajunga.lt)
Profesionalų pripažįstamas kaip vienas geriausių sovietmečio architektūros Vilniaus senamiestyje pavyzdžių, pastatas yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą, tačiau iki šiol nėra oficialiai nustatyta ir patvirtinta nė viena vertingoji jo savybė – neaišku ką ir kiek reikėtų saugoti. Pagal kultūros paveldo specialistų atliktą teritorijos urbanistinę-istorinę analizę ..Dabartiniai Ryšių rūmai <…> stovi ant keturių istorinių valdų, suardė urbanistinę posesijinę struktūrą ir sukūrė naują užstatymo schemą, kuri dėl savo tūrinių, planinių savybių negali būti priskirta prie Vilniaus senamiesčio – kultūrinės vietovės – urbanistinių vertingųjų savybių. Juos galima vertinti architektūrinės kokybės aspektu.“
Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas nagrinėjamoje teritorijoje leidžia remonto, griovimo, rekonstravimo darbus, statyti naujus statinius, komplekse numatant gyvenamąją, visuomeninę, komercinę, smulkaus verslo funkcijas. Pagal tą patį reglamentą užstatymo tankumas neturi būti didesnis kaip 80 procentų, užstatymo morfologinis tipas – perimetrinis – posesijinis, o aukštingumas neturėtų viršyti esamo.
Komplekso projekto autorius architektas Justinas Šeibokas taip pat mano, jog komplekso aukštingumas neturėtų didėti, o užstatymo plotas gali augti ieškant tam vietos sklypo ribose. Jo nuomone, būtina išsaugoti esamą užstatymą ties Palangos, Vilniaus gatvėmis, taip pat išsaugoti plastiką, erdves, tūrius, o korpusų fasadų architektūra turėtų būti keičiama kuo mažiau.
Daugumos ekspertų nuomone, Ryšių kompleksas korektiškai įsiterpia į senamiesčio audinį, o kartu turi savitą charakterį, aiškiai reprezentuojantį tam tikrą laikmetį – is pastatas yra vertingas ir saugotinas, keisti jo urbanistinę struktūrą ir architektūrinę išraišką iš esmės būtų klaida.
Pastatą derėtų restauruoti, išlaikant tūrių parametrus, formą ir eksterjero detales, o vidaus struktūrą pritaikant šiuolaikinėms reikmėms. Dalis ekspertų pasiūlė atkurti ir kai kurias visuomenines interjero erdves.
Tarybos nuomone, visų pirma būtina nustatyti ir formaliai patvirtinti vertingąsias pastato savybes. Ekspertai pabrėžė, jog verslo planas – pastato naudojimo programa – turėtų būti užsakovo „namų darbai“, o ne užduotis konkurse dalyvausiantiems architektams. Tačiau žinant, ką komplekse būtina saugoti, o ką ir kiek galima keisti, galbūt savaime išryškėtų komplekso rekonstrukcijos ir programos vizija.
Ekspertai rekomendavo sudaryti rekonstrukciją projektuosiančių architektų grupę, kurioje dirbtų ir pastato projekto autorius – tuomet galbūt net neprireiktų architektūrinio konkurso.
