2011 kovo 24 d. Vilnaius architektūros – urbanistikos ekspertų taryba svarstė 2 projektus:
Teritorijos Viršuliškių skg. detaliojo plano korektūra ir užstatymo projektiniai pasiūlymai
UAB „Architektūros linija“, autoriai – G.Čaikauskas, M.Šeinickis
Viršuliškių teritorija prie Spaudos rūmų – viena iš dviejų zonų Vilniuje, kuriose pagal galiojantį specialųjį planą leidžiama naujų aukštybinių pastatų statyba. Čia Vilnius nusiteikęs kurti lokalų centrą, kuris turėtų veikti it investicijų ir žmogiškojo potencialo magnetas, aptarnauti aplinkinius gyvenamuosius rajonus.
Miesto centro efektui sukurti nepakanka tik urbanistinės masės tankumo, solidaus biurams nuomojamų kvadratinių metrų kiekio, pastatų gabaritų, užtikrinančių matomumą iš toli ar jų išraiškingos architektūrinės išvaizdos. Tikrąją gyvybę įpučia teisingai užprogramuota veika ir erdvinis jos scenarijus, kuriame bene svarbiausią rolė (nebūtinai ploto išraiška) skirta visuomeninei funkcijai; taip pat patogus tokio centro pasiekimas važiuotam automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis iš kitų miesto dalių, senamiesčio.
Tačiau kol kas naujas centras Viršuliškėse suvokiamas kaip platforma investicijoms kurios čia išreiškiamos tūrių pavidalu. Viešųjų erdvių, visuomeninių objektų sistemos, apskritai bendros funkcinės ir erdvinės schemos nėra.
Apytuštėje zonoje per pastaruosius 5 metus atsiradę nauji administraciniai, gyvenamieji pastatai turėtų sulaukti kaimynų – gatvių sankryžoje ketinama statyti daugiabučių ir komercinį kvartalą. Pagal parengtą detalųjį planą (UAB „Architektūros linija“, autoriai – G.Čaikauskas, M.Šeinickis) čia turėtų iškilti keli gyvenamieji ir biurų pastatai bei prekybos centras iki 5 aukštų aukščio. Pasak autorių, 3 aukštybiniai tūriai iki 81 m (23 aukštų) teritorijoje dėstomi laisvai, kadangi Viršuliškių urbanistinė kalva, priešingai dešiniojo Neries kranto kompleksui, neturi tokių fiksuotų ir reikšmingų apžvalgos taškų, todėl jos kontūrai gali būti laisviau apibrėžiami.
Ekspertai rekomendavo neužtverti galimybės ateityje zonoje tankinti aukštybinių pastatų sankaupą ir pasiūlė nereglamentuoti aukšingumo numatomo prekybos centro vietoje. Taip pat dalis jų pasisakė už tai, jog naujas Viršuliškių centras yra pernelyg reikšmingas urbanistinis darinys, kad būtų užstatomas padrikai, todėl būtina sukurti bendrą Viršuliškių centro viziją organizuojant konkursą, kūrybines dirbtuves ar diskusijas.
Daugiabučių namų su komercinėmis patalpomis Paupio g. 30 projektiniai pasiūlymai
UAB „ARCHartelė ir partneriai“, autorius – H.Štaudė
Tarybos nuomone, erdvių ir tūrių mastelis dera senamiesčio ir gamtiniame Vilnelės pakrantės kontekste. Tačiau dalis jų pastebėjo, jog pastatų architektūrinė išraiška stokoja šiuolaikiškumo (o jeigu praeito amžiaus stilistikos citatos būtų taikomos sąmoningai, jas derėtų įtikinamai argumentuoti). Kvartalui trūksta miesto centro indentiteto, visuomeninės funkcijos pirmuosiuose aukštuose.
Dauguma ekspertų pasisakė už antrąjį genplano variantą – anot jų, pirmajame variante pasiūlytos taisyklingos lenktos gatvės svetimos Vilniaus senamiesčio struktūrai, be to, kontekste yra fragmentiškos.
Tačiau, dalies ekspertų nuomone, sprendinių neįmanoma įvertinti: visa pateikta medžiaga iliustruoja pirmąjį, taip pat autoriai nepateikė vizualizacijų svarbiose miesto panoramose, ypač – kaip kvartalas atrodytų senamiesčio panoramos pirmajame plane. Nors kaimyninės taip vadinamos „Skaitekso“ teritorijos urbanistinė koncepcija yra parengta, autoriai savo sprendinius pateikė atskirai, ne visos teritorijos urbanistiniame kontekste.
Ekspertų siūlymu, visa Paupio teritorijos urbanistinė koncepcija turėtų būti pristatyta svarstymui kartu.
Tekstas: Rūta Leitanaitė
