Lietuvos architektų sąjunga

2010-04-01 VAUET posėdis

1. Vilniaus miesto teritorijų išorinės vaizdinės reklamos sklaidos schemos (Pilaitės prospekte nuo Laisvės prospekto iki Pajautos gatvės; Oslo ir Gariūnų gatvėse nuo Laisvės prospekto iki Savanorių prospekto; Žirnių gatvėje, Minsko plente).
Organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas
Vykdytojas: Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“, Recenzentas – R.Palekas


Esama reklamos sklaida Vilniuje. Foto: SĮ „Vilniaus planas”















 


Pagal 2003 m. patvirtintą išorinės reklamos planą Vilniaus miestas yra suskirtytas į 5 koncentrines zonas, kuriose galioja skirtingo griežtumo reklamos reglamentai.


SĮ „Vilniaus planas“ ketina patikslinti šio plano reglamentus ir parengti 16 gatvių atkarpų reklamos sklaidos schemas, kuriose būtų detaliai nurodyta, kokios reklamos priemonės (konstrukcijos, formos, parametrai, technologijos) gali būti naudojamos konkrečiose vietose.
Darbo tikslai – suvaldyti vizualinę taršą, išlaikyti reklamos stendų ritmiškumą, formų, vizualinių priemonių vieningumą.
Schemose įvardinti reglamentai reklaminiams stendams, vitrinoms, nuorodų sistemai, reklamai ant fasadų. Nurodyti apie 10 skirtingų reklamos stendų, vitrinų tipų, kuriuos galima naudoti Vilniuje.


Gatvės sukirstytos zonomis kurios pasižymi skirtingomis charakteristikomis, todėl jose naudojamos skirtingos reklamos priemonės.
Greito eismo ar transportinio mazgo zonoje reklamos stendai negali stovėti (arba būti kabinami ant fasadų) arčiau kaip 30 m iki gatvės. Tokiose zonose autoriai siūlo statyti po kelis stambius (15×15 m) stendus. Prioritetas suteikiamas eismo saugumui, todėl stendai neturi užstoti vaizdo. „LED“ technologijų reklamos stendai su animuota reklama draudžiami.
Gamtinėse erdvėse, kur kraštovaizdis yra vertybė, reklama, išskyrus visuomeninio transporto stotelėse, draudžiama.
Pagal autorių siūlymus, miesto centre reklamos turėtų būti mažiau, jos estetinė ir technologinė kokybė – geresnė.


Pastatų fasaduose talpinama reklama negalės užimti daugiau kaip 1/3 aklino fasado ploto. Iškaba fasade galės užimti iki 2 m2 ploto (neviršyti 10 proc. fasado ploto) ir būti talpinama virš įėjimo.


Įgyvendinimas.
Būtų skelbiami konkursai reklamai tam tikrose vietose talpinti. Įmonė, laimėjusi teisę talpinti reklamą, turėtų inicijuoti zonos (ne vieno stendo, o teritorijos) reklamos  koncepcijos detalios schemos rengimą.
Dabar mieste esantys legalūs reklamos stendai ir virtinos, baigiantis sutartims ir laikino statinio galiojimo laikui, bus svarstomi iš naujo savivaldybėje.


Ekspertų tarybos išvados.


Dabartinė reklamos sklaidos Lietuvos kraštovaizdyje politika – nepatenkinama, kraštovaizdis (miestovazdis) vizualiai teršiamas, vyrauja vizualinis chaosas. Trūksta reklamos sklaidos kontrolės ir monitoringo. Nėra reklamos sklaidos Lietuvos kraštovaizdyje koncepcijos, vykstantį procesą galima vadinti „atsimušinėjimu“ nuo reklamos iniciatorių spaudimo, o ne valdymu.
Būtina formuoti valstybinę vizualinės reklamos Lietuvos kraštovaizdyje politiką, sukurti reklamos estetikos kodeksą. Už tai atsakomybę turėtų prisiimti ir Vyriausybė, ir profesionalai.


Nors pripažinta, jog SĮ „Vilniaus planas“ rengiamas darbas reikalingas, suabejota jo veiksmingumu. Reklamos sklaidos reglamentavimas turėtų būti koduojantis tvarką – griežtesnis, apsaugantis nuo dviprasmiškų interpretacijų, kas galima, o kas ne (vengti žodžių „rekomenduotina“, „saikinga“, „kuo mažiau“ ir pan.).


Pasigesta pozicijos dėl jau esamų reklamos priemonių (ar jos bus naikinamos, ar liks ir bus papildytos naujomis).


Ekspertai pabrėžė, jog rengiamame darbe turėtų būti įvardijamas įgyvendinimo ir monitoringo mechanizmas, nurodytos atsakomybės – miesto savivaldybė turėtų įsipareigoti vykdyti reklamos sklaidos kontrolę, naikinti nelegalią reklamą.


Pastebėta, kad schema rengiama neturint bendros miesto įvaizdžio formavimo koncepcijos, t.y., projektuojamas atskirų miesto atkarpų, o ne bendramiestinis vaizdas, išskiriant strategines įvaizdžio zonas (pvz., įvažiavimai į miestą).


Kitos ekspertų rekomendacijos:


– Drausti ant pastatų fasadų talpinti reklamą, nesusijusią su pastatu.
– Nurodyti ruožus, kuriuose bet kokia reklama draudžiama.
– Naują reklamą koncentruoti į tam tikras teritorijas, kad stendai nebūtų išsibarstę ilgoje ar plačioje zonoje.
– Užtikrinti reklamos sklaidos projektų profesionalumą.
– Rengiamas dokumentas turėtų užprogramuoti, kad vienos gatvės reklamos sklaidos koncepcija būtų vieninga.
– Naudoti mažiau reklamos sklaidos priemonių (skydų, virtinų, stendų) tipų (užtektų 3-4).
– Pasiūlyta kraštovaizdyje / miestovaizdyje reklamos apskritai atsisakyti, apsiriboti tik reikalinga informacija (nuorodomis ir pan.).
– Kiekvienas reklamos miestovaizdyje projektas turėtų būti derinamas su savivaldybės komisija, kurios darbe turėtų dalyvauti profesionalai.
– Ekspertų taryba kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ekspertų tarybai pateikti galiojantį reklamos sklaidos aprašą (bendras taisykles).


2. Gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis Kęstučio g. 53 projektiniai pasiūlymai
UAB „Arches“, PV – E.Neniškis, Recenzentas – S.Misevičius


Vyraujančio sodybinio užstatymo zonoje planuojamą naują dviaukštį pastatą architektai suskaidė į du sujungtus, tarpusavyje prastumtus tūrius: taip, anot autorių, išsaugomas kontekstui būdingas nestambus mastelis. Šlaitinių stogų nuolydis, susiformuojantis silueto „pjūklas“ taip pat atitinka Žvėryno atmosferą. Pagal vyraujančią tendenciją pastatas siauruoju galu orientuotas į Kęstučio gatvę.
Pastato pirmasis aukštas skirtas prekybai, antrasis – būstui.












Aiškinraštis


Dauguma ekspertų pritarė tūrinei-erdvinei kompozicijai, teigiamai įvertinę išsamią urbanistinę analizę. Tarybos nuomone, autorių pasiūlymas užstatymo intensyvumą padidinti nuo 0,4 (nurodomo Vilniaus bendrajame plane) iki 0,5 – logiškas ir argumentuotas.


Vis dėlto ekspertai rekomendavo pakoreguoti pastato įvaizdį: projektas yra labiau kurortinio, pajūrio, nei būdingos Žvėrynui, architektūros charakterio. Suabejota fasadų sprendimu: pasiūlyta aktyvią raudoną klinkerio spalvą keisti gelsva, ruda, pilka ar juoda.  Pasiūlyta paieškoti kitų fasado skaidymo variantų, siekti lakoniškumo, naudojant mažiau detalių.


3. Negyvenamosios paskirties pastato – šaudyklos rekonstravimas Krivių g. 10
UAB „AUM studio“, PV – V.Kormilcevas, Recenzentas – A.Ambrasas


Rekonstruojamas pastatas – 2 aukštų šaudykla – priklauso Užupio gimnazijos pastatų kompleksui. Projekte siūloma antrą aukštą formuoti iš jūrinių konteinerių, kuriuose būtų įrengtos Užupio meno inkubatoriaus kūrybinės studijos ir galerija (apie 1700 m2 ploto). Konteinerius architektai pasiūlė padengti žeme ir apželdinti – taip pastato siluetas susilietų su aplinkine žaluma.









Aiškinraštis


Ekspertų taryba iš esmės projektui pritarė.
Suabejota dėl jūrinių konteinerių panaudojimo: daugumos ekspertų nuomone, konteinerio konstrukcijos nėra pritaikytos dideliam svoriui (šiuo atveju – žemės sluoksniui) laikyti, todėl prireiks papildomo sutvirtinimo, o tai iš esmės paneigtų ekonomiškos ir nekomplikuotos statybos idėją.


Rekomenduota ieškoti kol kas siūlomo nekeisti dviaukščio fasado – kaip nevertingo ir nederančio prie konceptualios rekonstrukcijos – transformacijos galimybių.


Tarybos siūlymu, žalio stogo idėja būtų labiau išeksploatuota, jei jo plokštuma turėtų jungtis su natūraliu žemės paviršiumi.


Autoriai paprašyti ateityje Tarybai pateikti techninio projekto medžiagą (kartu su maketu).


 

Kontaktai

Lietuvos architektų sąjunga
Kalvarijų g. 1, 09310 Vilnius, Lietuva

Tel.: (8~5) 275 6483
El. paštas info@architektusajunga.lt

Juridinio asmens kodas: 191934984
PVM mokėtojo kodas: LT 919349811

Plačiau…

Užsiprenumeruokite naujienlaiškį

Archyvai

Atgal