1. Medžių lajų tako komplekso prie Puntuko akmens, Anykščių šilelyje projektas
Projekto vadovas – A.Mituzas (UAB “Rekreacinė statyba“)
Prieš pusantrų metų paskelbusi apie planus greta Puntuko, įrengti 300-500 m ilgio, 7-25 metrų aukštyje vinguojantį taką, skirtą miško ir panoramų apžvalgai, Anykščių regioninio parko direkcija kartu su Lietuvos architektų sąjunga surengė viešųjų pirkimų konkursą. Tuomet rodės, konkursas, kuriame nugalėtojai išrinkti pagal projekto sprendinių kokybę, o ne kainą, gali būti įrašytas į kol kas dar negausų sėkmingų bendradarbiavimo viešųjų pirkimų konkursų srityje pavyzdžių sąrašą.
Konkursą laimėjęs UAB „Rekreacinė statyba“ projektas
Siūlomas realizuoti UAB „Rekreacinė statyba“ projektas
Deja, nepaisant prieš metus įvykusio konkurso, objekto užsakovai Anykščių regioninio parko direkcija po to tyliai suorganizavo dar 2 viešųjų pirkimų konkursus. Abiejuose pasiūlymus pateikė po dvi komandas: viena jų buvo pirmojo konkurso laimėtojai, Vilniaus architektūros studijos architektai. Po paskutiniojo konkurso VAS buvo atmesti kaip nepateikę visų reikalautų dokumentų laiku, ir projektavimo sutartis pasirašyta su antruoju dalyviu UAB „Rekreacinė statyba“.
Pasak projekto vadovo Alvydo Mituzo (kuris, beje, buvo ir pirmojo, LAS organizuoto, architektūrinio konkurso žiuri narys), paskutinėje projekto versijoje apžvalgos bokštas projektuojamas kitoje vietoje – greta kelio, arčiau upės kranto. Iki 35 m aukščio iškilsiančio statinio papėdėje projektuojamas pusiau į žemę įkastas informacinio centro pastatas. Anot projekto architekto Arvydo Gudelio, bokštas projektuojamas iš metalo konstrukcijų, o medinės juostos-turėklai vizualiai skaidytų vertikalę ir padėtų sumažinti jos dominavimą.
Su projektu supažindinti Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertai išreiškė apgailestavimą, jog dar kartą pasikartojo ydinga projektavimo organizavimo schema: devalvuojama architektūrinio konkurso, kuriame vadovaujamasi architektūrinės kokybės kriterijais, idėja; neaiškios, biurokratinės laimėtojų atrankos priežastys menkina viešųjų pirkimų konkursų skaidrumą dalyvių akyse.
asak jų, architektūrinį konkursą laimėjęs „VAS“ darbas buvo ir estetiškas, ir kupinas deramos semantikos – įgyvendintas jis būtų neabejotinai papildęs aplinką. Deja, formaliai paskutinį konkursą laimėjęs UAB „Rekreacinė statyba“ projektas stokoja koncepcijos ir jautrumo kontekstui. Grubioms, komplikuotoms, neva industrinėms formoms trūksta subtilumo, jos, pasak ekspertų, ne ištirptų, o agresyviai įsibrautų ir nustelbtų gamtinę aplinką. Ekspertai autoriams rekomendavo pasirinkti aiškią poziciją: jeigu bokštas nedominuoja, tuomet jį dera projektuoti kuo neutralesnį, paprastesnį, lengvų konstrukcijų, galbūt kylantį tik iki medžių lajų tako ir ne aukščiau; kitas variantas – projektuoti išskirtinį, aiškia tūrine, estetine koncepcija dėmesį patraukiantį šiuolaikinės architektūros simbolį. Pridėję, jog bokštas turėtų sudaryti vieningą ansamblį su naujuoju medžių lajų apžvalgos taku, ekspertai paprašė pakoreguotą projektą pristatyti dar kartą.
2. Sklypo T.Narbuto g. Vilniuje, Viršuliškių sen., detalusis planas ir užstatymo projektiniai pasiūlymai
Projekto vadovas – D.Čepurna (UAB „Unitectus“)
Pagal prieš kelis metus Vilniaus partvirtintą specialųjį aukštybinių pastatų planą, dangoraižių pridaigstytam naujajam miesto centrui dešiniajame Neries upės krante turėtų antrinti kitas panašus darinys Viršuliškėse. Anot miesto priimtos strategijos, šalia Spaudos rūmų turėtų formuotis komercinis kompleksas, kuris subalansuotų darbo jėgos pasiskirstymą mieste bei būtų alternatyva verslui, netelpančiam greta Neries.
Tačiau, nepaisant į priekį judančio, patogų susisiekimą suteiksiančios Vakarinės gatvės vystymo, kol kas verslas Viršuliškėse kurti komercinių objektų ne itin veržiasi. Teritorija labiau vilioja būsto vystytojus.
Tarp dviejų aukštybinių gyvenamųjų pastatų, taip vadinamų „Viršuliškų dvynių“ („Architektūros linija“), ir planuojamo prekybos centro „Unitectus“ architektai (užsakovas „Merko būstas“) siūlo statyti 14 ir 20 aukštų pastatus, kurie taip pat būtų skirti gyventi.
Pasak projektą recenzavusio architekto G.Čaikausko, pasikeitusi rinkos situacija diktuoja ir naują turinį, todėl derėtų pasvarstyti ir naują teritorijos scenarijų. Vis dėlto dauguma ekspertų pasisakė už nuoseklų, anksčiau priimtos ilgalaikės strategijos įgyvendinimą. Anot jų, reikia stengtis įgyvendinti planą teritorijoje kurti darbo vietas aplinkinių rajonų gyventojams, tuo pačiu dar ir mažinant transporto srautus į centrą bei iš jo. Be to, kaip pastebėjo ekspertai, ir gyvenimui sąlygos teritorijoje tarp judrių transporto arterijų bei autobusų, troleibusų parko nebūtų optimalios.
Anot Tarybos, numatyta sklypo komercinė paskirtis turėtų išlikti, tuo labiau, kad Bendrajame plane leidžiama tokios paskirties teritorijose 49% ploto skirti ir būstui.
Tekstas, fotografijos: Rūta Leitanaitė
