Dėl buvusios „Žalgirio“ irklavimo bazės pastatų Trakuose architektūrinės vertės
UAB „JAD“
Autorius – T.Eimulis
Recenzentas – G.Filipavičienė
Prieš bene keturis dešimtmečius pusiasalio prieš Trakų pilis ir senamiestį pakrantėje pastatyta Trakų „Žalgirio“ irklavimo sporto bazė (arch. Nijolė Milčiūnienė , projektas – 1974 m.) šiandien virtusi tikru pastatu-vaiduokliu.
Griūvantį pastatą ketinama remontuoti ir paversti aštuoniais svečių apartamentais. Pagal architekto T.Eimulio („JAD“) projektą bazės pastatų tūriai ir išraiška, spalvinė gama nekistų, būtų naudojamos analogiškos originalioms apdailos medžiagos.
Nors pagal projektą būtų apsiribota kapitaliniu remontu, Trakų nacionalinio parko, kurio teritorijoje pastatas yra, vadovybė sunerimo, stokodama aiškaus atsakymo, kas bus su pastatais ateityje ir, svarbiausia, ar bus išlaikyta visuomenei prieinamos rekreacinės teritorijos paskirtis.
Kol kas irklavimo bazė nėra įtraukta į kultūros vertybių registrą, nėra nustatytos ir įvardytos jokios vertingosios savybės, todėl iki šiol neaiški pozicija – ar pastatas vertas išsaugoti kaip savo laikmečio architektūros pavyzdys? Kokios jo savybės yra vertos būti išsaugotos? Be to, pakrantėje stovintis pastatas yra matomas svarbiose Trakų panoramose, todėl Vilniaus architektūros urbanistikos ekspertai taip pat buvo paprašyti pateikti savo nuomonę ir apie bazės vizualinį poveikį kraštovaizdžiui.
Daugumos ekspertų nuomone, Trakų irklavimo bazė „Žalgiris“ savo architektūrine išraiška, urbanistiniu komponavimu yra įdomus sovietmečio architektūros Lietuvoje pavyzdys, puikiai reprezentuojantis to laikmečio architektūros kryptis, madas, vertybes. Todėl kol kas jo struktūra, proporcijos, formos, išraiška turėtų būti išsaugotos, o ateityje derėtų svarstyti ir jo kai kurių savybių įtraukimą į kultūros paveldo vertybių registrą (pagal įstatymą pastato įtraukimas į registrą svarstomas, kai jam „sueina“ 50 metų).
Sudėtingiau vertinamas aspektas – pastato vizualinė įtaka kraštovaizdžiui. Nors tūrių blokavimas nėra būdingas kontekstui , komplekso aukštis, mastelis, užstatymo tankis Trakų senamiesčio aplinkoje nerėžia akies. Daugiausia diskusijų kėlė ir tebekelia blizgantis stogas, ištisine linija įsirėžęs į minkštą pakrantės žalumos siluetą. Tačiau, ekspertų nuomone, stogo agresyvų vizualinį poveikį galima nesunkiai neutralizuoti šiuolaikinėmis priemonėmis (panaudojant apželdintas plokštumas, dangas, jomis suskaidant stogo plokštumą).
Pabrėžę, jog užtikrinti viešąjį interesą teritorijoje – prioritetas, ekspertai pasiūlė užtikrinti ne tik laisvą pėsčiųjų judėjimą teritorijoje, bet ir patekimą iš ežero, įrengiant viešą prieplauką jachtoms.
Teritorijos tarp Konstitucijos pr. ir Lvovo g. (Konstitucijos pr. 19) detalusis planas ir užstatymo projektiniai pasiūlymai
UAB „Unitectus“
Autoriai – D.Čepurna, T.Paulauskas, T.Mazūras, D.Žvirblis
Recenzentas: G.Čaikauskas
Nors statybinių kranų Vilniaus miestovaizdyje kol kas netankėja, taip vadinamas Naujasis Vilniaus centras dešiniajame Neries upės krante nenustoja ruoštis plėtrai. Šįkart atėjo eilė teritorijai Konstitucijos prospekte (nr. 19) greta ką tik nugriauto viešbučio, vietoj kurio iškils architektų "Lund og Slatto" (Norvegija) ir "Smidthammer lassen" (Danija) suprojektuotas verslo centras.
Pasak pasiūlymus pristačiusių architektų D.Čepurnos, T.Paulausko, T.Mazūro, D.Žvirblio, rengiamo detaliojo plano tikslas – sujungti kelis sklypelius į vieną, kad būtų galima įgyvendinti sprendinius, atitinkančius urbanistinės kalvos koncepciją bei nustatyti būsimo užstatymo parametrus, kurie vėliau būtų pagrindu architektūrinio konkurso sąlygoms.
7500 kv. m ploto sklypas būtų įrėmintas Konstitucijos prospekto, Lvovo gatvės ir pastarąsias jungsiančių dviejų naujų traktų, iš kurių vienas kartu būtų ir požeminis patekimas ant būsimo Kernavės tilto.
Pagal aplink besiklostančią urbanistinę tradiciją, sklypo pagrindą dengtų stilobatas, ant kurio iškiltų kelios vertikalės. Jų aukštis neviršytų taip vadinamos „urbanistinės skraistės“ silueto, nubrėžto laikantis principo, jog tolstant nuo aukščiausios altitudės („Europos“ verslo centro), pastatų aukštis palaipsniui žemėja.
Architektūros-urbanistikos ekspertų nuomone, toks projektavimo kelias – nuoseklus ir leidžiantis tikėtis logiško, kokybiško architektūrinio projekto ateityje. Nors nuomonės, ar vertikalių vietą ir parametrus palikti nustatyti būsimo architektūrinio konkurso dalyviams, ar reglamentuoti detaliajame plane, išsiskyrė, ekspertai sutiko, jog didesnis įdirbis prieš konkursą suteikia prielaidą geresniam rezultatui.
Maitinimo paskirties pastato Ukmergės g. 238 techninis projektas (pakartotinis svarstymas, pirmasis svarstymas čia )
UAB „Rybvalda“
Autoriai – K.Budnikienė, L.Šulckutė
Recenzentas – S.Mikštas
Atsižvelgdamos į pirmojo projekto pristatymo metu ekspertų išreikštas pastabas, architektės sutalpino automobilių stovėjimo aikšteles sklypo ribose, patobulino planinę struktūrą, priešais restoraną suprojektavo žalią skverą. Tačiau labiausiai pakito pastato architektūrinė išraiška. Atsisakius praeitame posėdyje kritikuotų detalių, medžiagų ir formų gausos, kuri smulkų pastatą stambiagabaritiniame konkteste dar labiau menkino, pastatas virto paprastu stikliniu stačiakampiu.
Vis dėlto tiesmukas detalių atsisakymas, anot ekspertų, pastatui konceptualumo ir ženkliškumo nepridėjo. Anot jų, lakoniškas stačiakampis neteigia jokio identiteto, tokia architektūra neįprasmina nei vietos, nei pastato paskirties. Pasak tarybos, svarbioje, aktyvioje sankryžoje galėtų atsirasti vientisos formos, tačiau šmaikščios, nestereotipiškos architektūrinės išraiškos statinys.
Ekspertai apskritai suabejojo kietos stačiakampio formos parinkimu, jos nemotyvuota orientacija sklype (pasiūlyta pastatą orientuoti į Ukmergės gatvę). Autorėms rekomenduota atsisakyti ir didelių įstiklintų plokštumų, dėl kurių saulėtomis dienomis restorano patalpas tektų vėsinti, dėl ko ženkliai padidėtų eksploatavimo kaštai.
Tekstas: Rūta Leitanaitė
Iliustracijos: www.architektusajunga.lt
