2011-12-15 VAUET posedis. Dėl Modernaus meno centro; "Hesburger" restorano Ukmergės g. projektas; skaitmeninių duomenų saugyklos Naugarduko g. PP DP

Prieš pusmetį įvykusio Modernaus meno centro pastato dešiniajame Neries krante architektūrinio konkurso tęsinys kol kas neturi aiškios krypties. Pirmąją vietą laimėjusio projekto autoriai („a01 architektai“, autoriai - Živilė Putrimaitė, Dovydas Čipkus, Marekas Mickevičius, Marius Morkūnas, Darius Romanovskij) iki šiol mina savivaldybės kabinetų slenksčius, ypač po to, kai žiniasklaidoje pasklido teiginiai, jog projektas itin panašus į greta Baltojo tilto architektės Z.Hadid (D.Britanija) suprojektuotą Gugenheimo-Ermitažo muziejų.

Miesto plėtros departamentui išreiškus abejones dėl abiejų pastatų panašumo, architektai kreipėsi į Vilniaus architektūros-urbanistikos tarybą pareikšti nuomonę, ar dešiniajame Neries krante galėtų iškilti abu pastatai, kokia būtų jų urbanistinė įtaka vienas kitam bei aplinkiniam kontekstui.

 

Ekspertai pakartojo, jog, kaip ir buvo rašyta Lietuvos Architektų sąjungos kreipimęsi į Vilniaus miesto savivaldybę , architektūrinis konkursas buvo organizuotas pagal priimtus principus, jis yra įvykęs, o “<..vertinimo komisijos sprendimas yra gerbtinas, o konkurso rezultatai neturi būti naudojami kaip įrankis politikavimui ir manipuliacijoms viešąja nuomone.”

Analogiškai jie pažymėjo, jog lygiai taip pat neturėtų būti ignoruojamas ir kitas, seniau įvykęs Gugenheimo-Ermitažo muziejaus konkursas, kurio metu išrinktas geriausias projektas turi būti vertinamas kaip realūs ketinimai, kol oficialiai nenuspręsta kitaip, ir juos derėjo įtraukti į Modernaus meno centro konkurso sąlygas bei atsižvelgti, projektuojant aplinkinėse teritorijose.

Vienų ekspertų nuomone, Modernaus meno ir Gugenheimo-Ermitažo muziejų pastatai tiek skiriasi masteliu, mase, įtaka aplinkiniam urbanistiniam kontekstui, bei yra taip toli vienas nuo kito, jog net negali būti lyginami. Kitų ekspertų nuomone, nos projektai skirtingi, jų stilistinės kalbos panašios, todėl jie neturėtų atsirasti toje pačioje miesto erdvėje.

Aptarime dalyvavęs Vilniaus miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys paaiškino, jog departamentas paprašė autorių peržiūrėti konkursą laimėjusį projektą ir jį pakoreguoti, kad neliktų tokių tamprių aliuzijų į architektės Z.Hadid sukurto Gugenheimo-Ermitažo muziejaus projektą. A.Blotnio teigimu, neatmetama galimybė tobulinti visus 3 prizines vietas laimėjusius darbus, užsakovas kol kas nėra apsisprendęs, su kuria iš 3 konkurso laureatais tapusių architektų komandų bus pasirašyta sutartis. Miesto plėtros departamento direktoriaus pažymėjo, jog dešiniojo Neries kranto erdvė miestui yra labai svarbi, suteikianti galimybę iš žemosios upės terasos apžvelgti visą miestą, o Modernaus meno centro pastatas agresyviai įterptas į krantinę ir dominuotų joje.

Erdvės vertę pabrėžė ir dauguma ekspertų tarybos narių, kurių nuomone, žalia, neužstatyta slėnio erdvė yra unikali Europos miestų kontekste ir suteikia Vilniui ypatingo žavesio ir gali tapti miesto „vizitine kortele“. Dideliu visuomeniniu turtu yra ne tik ypatingas gamtinis pakrantės reljefas, bet ir miestiečių pamėgta pieva greta Baltojo tilto, kurią būtina išsaugoti. Todėl ne tiek Modernaus meno centro, o kaip tik Gugenheimo-Ermitažo muziejaus atsiradimas sunaikintų esamas erdvės vertybes.

Nors Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų taryba jau prieš kelis metus yra pareiškusi nuomonę Vilniaus miesto savivaldybei, jog apatinė terasa dešiniajame Neries krante turėtų likti neužstatyta, išsaugant gamtinius, vizualinius ryšius, ir naudojama kaip visuomeninė erdvė. Tačiau pagal Tarybos patvirtintą dešiniojo Neries kranto raidos koncepciją ketinama leisti statyti pastatus ir arti kranto. Taip pat planuojamas ir naujas transporto tiltas, kuris, ekspertų nuomone, iš esmės keis pakrantės erdvės savybes ir ryšius. Tarybos siūlymu, Vilniaus savivaldybė ir Lietuvos architektų sąjunga turėtų pratęsti diskusijas (galbūt kūrybinių dirbtuvių ar konkurso būdu) ir galų gale prieiti bendros nuomonės apie dešiniojo Neries kranto urbanistinę plėtrą.

Maitinimo paskirties pastato Ukmergės g. 238 techninis projektas
UAB „Rybvalda“
Autorius – K.Budnikienė

Lietuvoje besiplečiantis greito maisto restoranų tinklas „Hesburger“ alkaniems vairuotojams rengia vilionę itin intensyvios Ukmergės ir planuojamos Šiaurinės gatvių sankryžos įlinkyje – čia ketinama statyti naują restorano pastatą. Pagal „Rybvaldos“ (arch. K.Budnikienė) projektą, beveik 14 m aukščio pastato pirmame aukšte veiks virtuvė ir lankytojų salė, antrame siaus vaikai, o trečiame – dirbs administracija. Restoranas bus skirtas aptarnauti vairuotojus, norinčius gauti maistą neišlipant iš automobilio, taigi pastatas bus apsuptas žiediniu apvažiavimu, kuris juos ir prie restorano priglaustą lauko žaidimų aikštelę. Kol kas numatoma, jog į restorano sklypą bus įvažiuojama per Ukmergės gatvei lygiagrečią gatvelę, tačiau ateityje nutiesus įvažą, jungsiančią Šiaurinę gatvę su Ukmergės, įvažiavimo schema taps komplikuota.

Aiškinamasis Raštas (pdf)

Brėžiniai (pdf)

Aptradami projektą, ekspertai visų pirma priminė prieš metus Vilniaus miesto plėtros departamentui siųstą ekspertų tarybos prašymą organizuoti būsimo Ukmergės gatvės erdvinės kompozicijos, užstatymo svarbiausiuose mazguose (ties sankryžomis) planavimą, kuris iki šiol neinicijuotas. Specialistų nuomone, bendros vizijos neturėjimo rezultatas – nepagrįstas atsitiktinio užstatymo, kaip ir nagrinėjamas pastatas, atsiradimas.

Iš visų pusių gatvėmis apsuptas restoranas atsidurs savotiškoje saloje, į kurią patekti pėstiesiems bus nepatogu ir netgi pavojinga, abejotina tampa vaikų žaidimų aikštelės, atsiduriančios triukšmingoje, taršioje aplinkoje, tikslingumas. Net ir suteikus absoliutų prioritetą automobiliams, jų statymo problema liko neišspręsta: autorių siūlymas parkingo vietas įrengti už sklypo ribų esančioje valstybinėje žemėje vargu ar būtų įgyvendintas.

Kritikos sulaukė ir siūloma architektūrinė išraiška. Kaip pastebėjo ekspertai, išskirtinai matoma restorano vieta, kurioje būsiantis pastatas bus apžvelgiamas iš visų pusių, „prašosi“ ypatingos, skuptūriškos architektūros, kuri galėtų būti vietos ženklu, o kartu – šmaikščia įmonės reklama. Suprojektuotas neutralus, blankus pastatas neturi vietai adekvačios energijos ir konceptualumo, abejonių kelia jo forma ir logiško pagrindimo stokojanti kryptis bei apskritai pastatymas sklype, neišnaudojant reljefo potencialo.
Atitolęs nuo projektuojamo aplinkinis užstatymas (prekybos centrai, kitoje gavės pusėje esantis kito greito maisto tinklo restoranas) neįpareigoja derintis architektūrine kalba, tačiau formuoja vietai būdingą stambiagabaritį mastelį, kurio kontekste ir taip nedidelių apimčių restorano pastatas dar skaidomas plokštumomis ir taip visiškai susmulkėja.

Sklypo Naugarduko g. 68B ir 68C užstatymo projektiniai pasiūlymai detaliajam planui rengti (pakartotinis svarstymas)
UAB „Architona“
Autoriai– E.Gumuliauskaitė, L.Žakevičius

Praeitame VAUET posėdyje pristatyta laiptuota pastatų kompozicijos forma evoliucionavo į lakoniškesnę: 30 m aukščio stačiakampio formos vertikalę su Naugarduko gatvėje stovinčiu triaukščiu jungtų žemaaukštis tarpinis esamas pastatas.

Senąjį pastatą Naugarduko gatvėje architektai siūlo „aprengti“ ažūriniu kiautu, kuris pridengtų esamą architektūrą ir, tuo pačiu, formuodamas naują siluetą ir architektūrinę išraišką, vizualiai apjungtų esamą pastatą ir būsimą bokštą į vientisos stilistikos kompoziciją.

Pakartoję, jog 30 m aukščio vertikalė sklypo viduryje yra būdinga aplinkinio užstatymo kontekstui, ekspertai pastebėjo, jog šįkart pasiūlyta erdvinė kompozicija yra aiškesnė. Planuojama, jog aukštajame pastate bus įrengta duomenų saugojimo bazė, kuriai nereikalingi langai, todėl aklinos aukštojo pastato fasadų plokštumos kurtų savitą, monumentalų architektūrinį įvaizdį. Dauguma ekspertų būgštavo, jog, pasikeitus planuojamai pastato paskirčiai (detaliajame plane numatyta komercinė paskirtis), gali kisti ne tik architektūra, bet atsirastų ir papildoma automobilių statymo problema, kuri architektų kol kas nėra apsvarstyta. Abejonių sukėlė ir nedidelis naujojo pastato atstumas nuo esamos vakarinės mokyklos. Derėtų palikti daugiau laisvės ir pastato Naugarduko gatvėje rekonstrukcijai, detaliajame plane nurodant platesnę užstatymo aukštingumo ir ribų amplitudę.