Ant buvusios gamyklos stogo – architektūriniai eksperimentai
Architektūros, urbanistikos ekspertai palaikė drąsias “loftų” ant “Penketukų” gamyklos Vilniuje pastato stogo idėjas.
Naujamiestyje, Švitrigailos gatvėje, taip vadinamame „Trijų penketukų“ radioelektronikos gamyklos komplekse kaip vis labiau įsismarkauja „loftų“ gyvenimo būdo vėjai. Kvartalo viduryje esantis 1966 metais pastatytas korpusas prieš kelis metus tapo jaunų architektų, menininkų bendruomenės taikiniu: jo apatiniuose aukštuose taip vadinami „loftų pionieriai“ įsirengė ir būstus, ir darbo vietas-studijas.
Enstuziazmo ir idėjų nestokojanti bendruomenė puoslėja planus atnaujinti ir pastato išorę, o pradėti – nuo avarinės būklės stogo. Pastarojo rekonstrukcija, projektą Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai pristačiusio autoriaus M.Petraičio (“Implant architecture”) pasiūlymu, galėtų būti prielaida visiškai naujos kokybės gyvenamosios aplinkai sukurti. Pagal projektą senasis stogas būtų išmontuotas, o ant stogo plokštumos iškiltų atskiri tūriai, būtų formuojamos atviros erdvės bendriems susibūrimams ar vaikų žaidimams.
Autorius pateikė dvi stogo rekonstrukcijos idėjas.
Pagal pirmąją stogo plokštuma būtų traktuojama kaip atskira teritorija, kuri būtų skaidoma į smulkesnius skirtingos nuosavybės „sklypus“, kuriuose, nustačius bendrus aukščio ir kitus užstatymo parametrus, kiekvienas savininkas galėtų susiprojektuoti ir statyti savo „namelį“ pats. Autorius prognozavo, jog taip ant gamyklinio pastato stogo susiformuotų tanki, žaisminga fasadų išklotinė ir smulkus, jaukus erdvių ir tūrių mastelis.
Pasak autoriaus, projektą pristačius Vilniaus miesto savivaldybėje, buvo išgirsta nuogąstavimų, jog tokio projekto rezultatą būtų pernelyg sunku suvaldyti, o jo rezultatas gali būti chaotiškas ir nevientisas. Todėl ekspertų tarybai pristatytas antrasis stogo rekonstrukcijos variantas, suprojektuotas vieno architekto pagal vieną estetinę koncepciją. Pirmasis palėpės aukštas būtų pilnai užstatytas, o ant jo iškiltų nedideli sikliniai tūriai šlaitiniais stogais.
I variantas
II variantas
Ekspertų taryba vienbalsiai pritarė, jog Naujamiesčio industrinių kvartalų atnaujinimas, ir ypač – kūrybingų bendrijų juose būrimasis turėtų būti kuo labiau skatinamas. Jų nuomone, pastato stogo renkonstrukcija neturėtų jokios neigiamos įtakos vertingoms Vilniaus panoramoms ar artimesnei urbanistinei aplinkai, todėl galimi ir drąsesni eksperimentai.
Didesnio pritarimo sulaukė pirmasis variantas, kuris, anot ekspertų, ne tik galėtų būti įdomus ir estetiškas, bet taip pat taikliai atitiktų ir iliustruotų kvartale vykstančius socialinius procesus. Antrojo varanto stiprybė – garantija, jog realizuotas projektas turės vientisą charakterį, tačiau dauguma ekspertų suabejojo architektūriniais sprendiniais. Anot jų, antrasis variantas stokoja aiškios kompozicinės idėjos, apatinės dalies ir anstato propocrijų pusiausvyros ir išraiškos kontrasto.
Sklypo Naugarduko g. 68B ir 68C užstatymo projektiniai pasiūlymai detaliajam planui rengti (AB „Architona“ (arch. E.Gumuliauskaitė, L.Žakevičius)
Naugarduko gatvėje esantį triaukštį pastatą ketinama rekonstruoti, aukštinant jį mansarda, o vėliau prie jo blokuoti du korpusus. Aukščiausią, 30 m sieksiantį tūrį, architektai numatė sklypo gilumoje, greta čia veikiančios mokyklos.
Argumentavusi, jog aplinkiniam užstatymui būdingos vertikalės perimetrinio užstatymo viduryje, ekspertų taryba sutiko, jog iš principo planuojamame sklype galėtų iškilti 30 m aukščio pastatas. Tačiau, jų nuomone, projekte siūlomas „laiptuotas“ siluetas būtų svetimas švarių geometrinių formų kontekste; taip pat dauguma suabejojo aukštojo tūrio lokacija prie mokyklos. Taip pat autoriams patarta pasidomėti teritorijoje galiojančiais paveldosauginiais reglamentais, kurie, gali būti, šioje Naujamiesčio teritorijoje išvis leistų tik 1-2 aukštų su mansarda naujų pastatų statybą.
