LAS konferencija „Kultūros vertybių apsaugos ir projektavimo konfliktas: priežastys ir galimi sprendimo būdai“ (PROGRAMA) (4)

Kviečiame į LAS konferenciją, kuri vyks 2012 gegužės 16 d. Dailės akademijos salėje (Vilnius, Maironio g. 6). Konferencijos pradžia 11:00 val., registracija – nuo 10.30 val.

Konferencijos tema - „Kultūros vertybių apsaugos ir projektavimo konfliktas: priežastys ir galimi sprendimo būdai“

Konferencijoje aptarsime situaciją, susiklosčiusią Lietuvos miestuose ir rajonuose, pasidalinsime patirtimi. Planuojami Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Anykščių miestų atstovų pranešimai, vieša diskusija. Konferencjos metu bus suformuluota ir priimta rezoliucija.

Konferencijos programa 

Pranešėjai ir pranešimai:

A. Lamauskas (Kaunas)

Pranešimo tezės:

SAUGOMOS APLINKOS TVARKYMO PROBLEMOS       
(Kuršių nerijos pavyzdžiu)

- saugomo kraštovaizdžio kaitos dėmenys
- istoriniai architektūrinės aplinkos skirtumai
- aplinkos architektūrinio tvarkymo probleminiai klausimai
- dėl “tradicinės architektūros” sąvokos
- apie naujų pastatų ir istorinio paveldo dermę
- kodėl Lietuvoje nepripažįstamas Vienos memorandumas?
- reikia naujo požiūrio

G. Prikockis (Kaunas) Pranešimo tezės

A. Kančas (Kaunas)

E. Andrijauskas (Klaipėda)

Pranešimo tezės:

Keletas pastabų dėl sisteminių problemų paveldo teisinio reguliavimo sistemoje, liečiančių senamiesčius ir istorines miesto dalis.

Po 1994m. NKP apsaugos įstatymo, jo naujos redakcijos 2005-aisiais priėmimo, poįstatyminių dokumentų-reglamentų, taisyklių rengimas palaipsniui krypo ne į tvarkytos objektą (jo planavimą ir projektavimą), bet į tvarkytos dokumentų ruošimo procedūrą. Ypač tai pasakytina apie urbanistines struktūras.

Miestų, senamiesčių ir jų apsaugos zonų tvarkytos teisinio reglamentavimo nukreipto į procedūrą, bet ne į objektą vakuumas atvėrė kelius KPD struktūroms traktuoti šias teritorijas ir plėtrą jose, priklausomai tik nuo savo supratimo ir profesionalumo.

Senamiesčiai prilyginti kultūros paveldo vietovėms. Juose tvarkytos procedūrinis reglamentavimas iš esmės nesiskiria nuo paveldo objektams keliamų reikalavimų.

2010 metais atsisakyta (kas buvo patvirtinta 2005 metais) įtraukti urbanistines struktūras į reglamentuojamų PTR-ais paveldo tvarkytos objektų sąrašą. Kitaip tariant, šioms teritorijoms net nebeplanuojama nustatyti plėtros (tvarkybos) taisyklių.

Senamiesčių teritorijos ir jų vizualinės apsaugos pozoniai tolygiai plečiami įtraukiant vis didesnes teritorijas į KPD priežiūros kompetenciją. Negana to, kad sustojo konkretus teisinis objektų tvarkytos reglamentavimas, minėtoms teritorijoms neruošiami ir specialieji vietovių ir apsaugos zonų tvarkytos planai (Klaipėdos pavyzdys). Įvertinus tokią padėtį, aktualiausia miestų teritorijų plėtra tampa žaidimu be taisyklių.

Skandalai Klaipėdoje ir Kaune, kai vienam mieste KPD valdininkai neleido, o kitame leido realizuoti kontraversiškus objektus, iš esmės remdamiesi tik savo nuojautomis – tik susidariusios situacijos pasekmė.

Skleidžiama idėja, kad esą tvarkyba ir plėtra senamiesčiams yra per daug sudėtinga ir daugiaplanė problema, kad ją galima būtų “sukišti” į reglamentus ir taisykles perleidžiant sprendimo teisę profesionalioms KPD teritorinėms struktūroms, nėra pagrįsta. Pats KPD, bausdamas Vilniaus ir Kauno teritorinių padalinių atsakingus darbuotojus, kaip nekompetetingus, paneigė šią nuostatą. Išeities paieška perduodant Kauno ir Klaipėdos teritorinių padalinių projektus, numatančius griovimą ar tūrio didinimą, įvertinti Kultūros paveldo apsaugos klausimų nagrinėjimo  komisijai Vilniuje, vertintinas kaip desperatiškas žingsnis. Tokiais sprendimais situacija tik dar labiau aštrinama.

Elgsenos senamiesčiuose teisiškai įtvirtinto algoritmo nebuvimas – kuo toliau, tuo labiau atbaido atsakingus plėtotojus ir architektus apskritai planuoti ar projektuoti senamiesčiuose. Negalėdami prognozuoti rezultato, verslininkai atsisako įsigyti apleistus senamiesčių pastatus ,net ir tais atvejais, kai jų planai nenumato esminio pastato struktūros keitimo. Tai, taip pat viena iš senamiesčių merdėjimo priežasčių.

Plačiai paplitusi nuomonė, kad kuo mažiau teisinio reglamentavimo, tuo geriau, tėra tik iliuzija. Niekas nenorėtume, kad teismai vykdytų teisingumą, nesiremdami įstatymais.
 

D. Gasiūnienė (Anykščiai) Šiaurės ir Rytų Aukštaitijos architektų kreipimasis į Kultūros ministrą ir į savivaldybių asociaciją  

J. Mendelevičius (Vilnius) Kas ir kaip priima sprendimus paminklotvarkoje? Ką daryti?

M. Pakalnis (Vilnius)

E. Benetis

Pranešimo tezės:

NUO VALDOVŲ RŪMŲ VILNIUJE IKI NERINGOS „GALIMAI NETEISĖTŲ“

Gal kas žino, kokie Lietuvos priešai projektavo Valdovų rūmus Vilniuje?
O kas projektavo Laisvės alėjos Kaune „stiklainį“, aukštais ir visiškai aukštybiniais pastatais užstatė Druskininkų centrą, rekonstravo J. Basanavičiaus gatvę Palangoje, „galimai neteisėtais“ pastatais užstatė visą Neringą?.. Čia kokių turkų, japonų ar kaimynų lenkų darbas?
Ir kokie Lietuvos priešai tuos statinius suderino?..
Tai padaryta su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos žinia ar be paveldosaugininkų išduotų projektavimo sąlygų, be jų žinios ir be jų derinimo?..  
Gal nuo to ir pradėkim, gal dėl to ir nesusišnekam?.. Gal dėl to ir tos lietuviškosios nekilnojamosios kultūros vertybės „nesisaugoja“ ir „nesiprojektuoja“? 

E. Klimavičienė (Panevėžys)

Pranešimo tezės:

 - Didelis atotrūkis tarp projektuojančių architektų ir KPD Panevėžio skyriaus vadovo derinamų projektuojamų objektų architektūros suvokimo.
 - KPD kompetencijos ribų peržengimas derinant projektuojamus objektus.
 

Konferencija yra ataskaitinė, jos pradžioje bus pateikta LAS veiklos metinė ataskaita ir Revizijos komisijos ataskaita.

Norinčius pasisakyti kviečiame registruotis el. paštu: las@architektusajunga.lt