2013 kovo 21 d. (ketvirtadienį) Vilniaus architektūros – urbanistikos ekspertų tarybos posėdyje nagrinėti projektai:
1. 0,7 ha teritorijos tarp Krokuvos, Giedraičių ir Lvovo gatvių detalusis planas ir užstatymo projektiniai pasiūlymai.
Autoriai: T.Paulauskas, T.Mazūras, D.Čepurna, V.Bučys (UAB „Unitectus“);
Recenzentas – G.Blažiūnas
Taip vadinamame Naujajame Vilniaus centre dešiniajame Neries krante, greta Registrų centro bendrovė “Hanner” puoselėja planus statyti kompleksą su aukštybiniais pastatais. 0,7 ha teritoriją tarp Krokuvos, Giedraičių ir Lvovo gatvių šiuo metu sudaro 3 sklypai, kuriuos ketinama sujungti į vieną. Pagal architektų T.Paulausko, T.Mazūro, D.Čepurnos, V.Bučio (UAB „Unitectus“) parengtą detalųjį planą vėliau būtų skelbiamas architektūrinis konkursas.
Pasak projektą Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų tarybai pristačiusių autorių, kvartalo užstatymas turėtų atitikti aplink besiformuojančios aplinkos principus: sklypo pakraščiuose pastatai siektų daugiausia 7 aukštus, o aukštybinė dalis (siūloma 85 m aukščio vertikalė) būtų įtupdyta sklypo viduryje. Projekte numatoma nedidelė viešoji erdvė ties sankryža, anot autorių, papildytų dešiniojo Neries upės kranto komplekso viešųjų erdvių sistemą.
Ekspertai sutiko, jog viešosios erdvės funkcija turėtų būti užprogramuota detaliajame plane (o kartu ir architektūrinio konkurso sąlygose), tačiau suabejojo dėl jos siūlomos vietos. Pasak Tarybos, maža, triukšminga, į “Europos” prekybos centro ūkinį kiemą orientuota erdvė vargiai bus patraukli, taigi derėtų jos vietą ir formą leisti sukurti konkurso dalyviams. Ekspertai rekomendavo detaliuoju planu kuo mažiau varžyti būsimojo konkurso dalyvius – leisti jiems patiems nustatyti tikslią aukštybinės dalies vietą bei erdvinę kompoziciją. Tuo pačiu autoriams rekomenduota detaliajame plane fiksuoti maksimalų leistiną vertikalės aukštį, nustatant jį pagal taip vadinamą „urbanistinės skraistės“ siluetą, nubrėžtą laikantis principo, jog tolstant nuo aukščiausios altitudės („Europos“ verslo centro), pastatų aukštis palaipsniui žemėja.
Kadangi sklypas sudarytų tik dalį būsimojo kvartalo, vakarinėje jo dalyje suplanuotas užstatymas, prie kurio būtų galima blokuoti kitus pastatus ateityje, sudarytų prielaidas vientisam urbanistiniam dariniui.
Detaliojo plano autoriams taip pat patarta savo projekte nežymėti jokių sprendinių greta, Krokuvos ir Giedraičių gatvių sankryžoje, esančiam sklypui su vienaukščiu namu, kurio neįmanoma prijungti prie projektuojamos teritorijos, nes gyventojai nesutinka išsikelti.
1 variantas (variantai pateikti kaip iliustracija apie rengiamo detaliojo plano galimybes)
2 variantas
2. Administracinio pastato Švitrigailos g. 11e, Vilniuje, rekonstrukcijos projektas (TP).
Autoriai: G.Akelis, L.Šantaraitė (UAB “Projektų rengimo centras“);
Recenzentas – M.Šaliamoras
Pamažu architektūrinį veidą mainančioje Švitrigailos gatvėje,
Vilniuje stūksančiame buvusios „Trijų penketukų“ gamyklos kvartale taip
pat piešiami pasikeitimai. Deja, miesto ir architektų deklaruojamus
prioritetus tokius kompleksus konvertuoti kompleksiškai, suplanuojant
iškart viso kvartalo pakitimus, realybė koreguoja drastiškai: dėl
sudėtingų nuosavybės santykių ir skirtingų savininkų vizijų gamyklos
teritorija šiandien projektuojama po atskirą gabaliuką.
Viename iš korpusų jau prieš kurį laiką planuojama įrengti gyvenamuosius
"loftus".
O pastatą Švitrigailos gatvės išklotinėje ketinama rekonstruoti. Ir tai
tik dalį jo – tą pusę, kurią nuomojasi Europos Sąjungos paramą gavusiai
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.
Pasak projektą Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų tarybai
pristačiusių architektų G.Akelio ir L.Šantaraitės (UAB “Projektų rengimo
centras“), dėl riboto biudžeto ir finansinės paramos sąlygų iš esmės
yra keičiama tik pastato išorė ir įrengiamas parkingas. Reikalingas
stovėjimo vietas architektai planuoja įrengti pastato pirmajame aukšte.
Horizontaliomis ir vertikaliomis juostomis sudalintas pastato fasadas
būtų dengiamas aliuminio ir stiklo plokštėmis. Aiškiai matomą namo kampą
autoriai siūlo pabrėžti stiklo plokštuma.
Vis dėlto estetinis sprendimas neįtikino ekspertų. Jų nuomone,
architektūra stokoja aiškios idėjos, skirtingų krypčių linijų įvedimas
sukelia vizualinį chaosą, kai tuo tarpu reprezentacine pretenduojančioje
gatvėje, jungiančioje oro uostą su miesto centru, turėtų būti siekiama
vientiso estetinio charakterio. Autoriams pasiūlyta ieškoti sąsajų su
teritorijai būdinga architektonika – pasikartojančiu smulkių elementų
ritmu fasaduose, o tūrį projektuoti kuo paprastesnį. Taip pat
rekomenduota paieškoti kitų automobilių statymo vietų variantų –
parkingas iš pirmojo aukšto išstumtų galimą visuomeninę funkciją, būtiną
gatvės gyvybingumui.
3. Verslo centro T.Narbuto g. 5 projektiniai pasiūlymai. Antras svartsymas, pirmas svarstymas čia.
Autoriai: B.Gudbrandsson, P.Petkus, V.Jakutis (UAB “Baltic Engineers”);
Recenzentas – G.Čaikauskas
Viliaus pedagoginio universiteto užnugaryje, priešais
„Panoramos“ prekybos centrą planuojamo naujo administracinio pastato (arch. B.
Gudbrandsson ("Arkis"), V. Jakutis, P. Petkus (UAB “Baltic Engineers”)
projektas, neseniai sukritikuotas dėl su aplinka nederančios architektūros,
neatitikimu detaliajam planui bei neišspręstos transporto schemos, keičiasi į gera.
Antrą kartą Vilniaus architektūros-urbanistikos
tarybai pristatytame projekte atsisakyta išsikišusių detalių, dėl ko siluetas
tapo ramesnis. Fasadus architektai siūlo dengti marga stiklo ir plokščių mozaika.
Pasak autorių, oranžiniai elementai matomi atvažiuojant nuo Karoliniškų,
asocijuotųsi su molinių čerpių Senamiesčio stogais, o geltonieji, matomi artėjant nuo Konstitucijos
prospekto – su geltonų plytų pastatais Žvėryne. Pasitelkę į pagalbą transporto
specialistus, autoriai pasiūlė judėjimą sklype organizuoti viena kryptimi, įrengiant įvažiavimą
į teritoriją iš Narbuto, o išvažiavimą – į Saltoniškių gatvę.
Kaip pastebėjo ekspertai, į maksimalius
detaliajame plane nustatytus parametrus besispraudžiančio pastato projektas
tapo korektiškesnis ir nuosaikesnis. „Kiliminio ornamento“ fasadų apdaila prie
smulkiais elementais margintų aplinkinių pastatų fasadų dera labiau, nei prieš
tai projektuotos ištiso stiklo plokštumos. Tik derėtų atsisakyti dviejų ryškių
spalvų, iš tiesų neturinčioms nieko bendro nei su Žvėryno, nei su Senamiesčio
aplinkomis, išsirinkti vieną ramesnę, o langų ir plokštumų raštą piešti
organiškesnį, autoriams patarė ekspertai.
Supaprastintas siluetas tapo kompaktiškesnis
ir aiškesnis, tik, kaip pastebėjo ekspertai, labai tikėtina, jog dėl gaisrinės
saugos ir techninių reikalavimų ant stogo „pridygs“ nepageidaujamų tūrių
(laiptinių, agregatų), kurie gali sudarkyti iš daugelio taškų matomą siluetą.
Tekstas: Rūta Leitanaitė
Iliustracijos: architektusajunga.lt
