Kultūros centras Ostravoje

Dar gerokai prieš miestui tampant Europos kultūros sostine, šis titulas sužadina miestų entuziazmą ir bene be išimčių gimdo ambicingus planus. Rengdamiesi tapti kultūros scena ir pritraukti europietiškąjį dėmesį bei kapitalą, miestai skuba planuoti naujus objektus – centrus, kvartalus, kompleksus, viešąsias erdves, atskirus pastatus – kurie turėtų ilgam katalizuoti viso miesto gyvenimą ir inspiruoti naujas transformacijas.

Nuo tendencijų neatsilieka ir Ostrava (Čekija). Prie Ostravice upės kultūros sostinės metams planuojami keli nauji didžiuliai projektai: nauji administraciniai ir prekybos kompleksai miesto administraciniame centre Vitkovice, buvusiame pramoniniame Karolinos rajone. O tarp senamiesčio Ostravice upės plytinčią 20 ha ploto buvusią industrinę teritoriją, vadinamą „Juodąja pieva“ iki 2015 metų planuojama paversti kultūros branduoliu su koncertų, parodų salėmis, modernios muzikos centru, mokykla, menų inkubatoriumi su meno vadybos kolegija ir gyvenamaisiais pastatais.

2010 m. vasarį vykusio atviro tarptautinio architektūrinio idėjos konkurso užduotis neapsiribojo pastatais - dalyviai turėjo pasiūlyti visos teritorijos sutvarkymo idėją, sukurti jos identitetą, paversti „Juodąją pievą“ jungtimi tarp miesto centro ir upės.
Konkurse dalyvavusius 70 architektūros biurų (tarp kurių būta „Foreign Office Architects“ (D.Britanija), „NL Architects“ (Olandija), „Lacaton & Vassal Architects“ (Prancūzija)) nurungė “Maxwan” (Olandija, arch. J.Hilgefort (vadovas), H.Matsuura, R.Dijkstra; bendradarbiai A.Borejszo, A.Borzyszkowska, N.Ogasahara).

Beje, olandų biuras pasižymėjo ir Lietuvoje – pernai vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse jų sukurtas “Lituanica” gamyklos ir jos aplinkos konversijos projektas Kaune buvo pripažintas geriausiu.

Kultūros centro kompozicijoje suteikę prioritetą centrinei didžiulei erdvei, architektai beveik tiesiogiai įgyvendino teritorijos pavadinimo “Juodoji pieva” idėją. Puslankiu išdėstytų egzistuojančių ir naujų pastatų juosta ir upės vaga suformavo universalią erdvę - kraštovaizdžio parką.
Lėkšta centrinės aikštės-parko plokštumos nuokalnė, besileidžianti pakrantės link, padalinta į mažesnes lokalias erdves, formuojamas žole apaugusiomis dirbtinėmis kalvelėmis ir medžiais. Įsimintinas aikštės įvaizdžio akcentas -  simboliškai juodos spalvos danga, užklota ant visos aikštės paviršiaus, išskyrus žaliąsias “saleles”.
Miestą su kultūros centru jungiančios gatvės atsiremia į pastatų žiedą ir baigiasi kultūros, visuomeninių, komercinių, gyvenamųjų pastatų prieigomis – kieta danga grįstomis zonomis, kuriose gali (ribotai) važinėti automobiliai. Gilyn, į pievą, natūralios dangos takais patenka tik pėstieji.
Pasak architektų, Kultūros pieva nekonkuruos su kitomis viešosiomis erdvėmis, bet suteiks vietos tos visuomenės veiklos sritims, kurios šiandien mieste neranda vietos. Architektai žada, kad čia kartu klestės menas, šeima, muzika, šokis, literatūra, architektūra, ekologija ir socialinės programos. Pievoje reljefu, želdynais moduliuodami lokalias erdves – gėlių sodą, tvenkinį, skulptūrų aikštę, stiklinę turgaus salę-palapinę, juodo smėlio paplūdimį, lauko amfiteatrą, aikštelę performansams, žalias kalveles poilsiui -  autoriai programuoja nespecifinių, programoje nenumatytų patirčių radimąsi.

Vertinimo komisijos pirmininko architekto J.Pleskot nuomone, stipri projekto koncepcija atitiko pagrindinį konkurso reikalavimą: pasiūlyti įdomią, netradicinę visos teritorijos erdvinio formavimo idėją, o ne koncentruotis į atskirų pastatų architektūrą. Patrauklus, originalus urbanistinis sprendimas, anot J.Pleskot, iki šiol niūroje tyloje vegetavusią teritoriją pavers vienu pagrindinių taškų miesto kultūriniame, socialiniame žemėlapyje, o taip pat – gyva miesto ir upės jungtimi.

Pasak Ostravos miesto savivaldybės, pagal konkursą laimėjusį projektą netrukus bus rengiama visos teritorijos urbanistinė studija, kurioje bus fiksuojami užstatymo reglamentai.

Tekstas: Rūta Leitanaitė
Iliustracijos: Maxwan