Lietuvos miestų vaizdai
(www.miestai.net)

VGTU architektūros pagrindų ir teorijos katedros nuomonė apie straipsnį „Architektūra ir urbanistika. Oficialus diskursas – sankirtos, paralelės, priešpriešos“

Architektūros pagrindų ir teorijos katedros posėdyje, kuris įvyko 2010.05.05 d., buvo aptartas A. Vyšniūno straipsnis, atsižvelgiant į tai, kad šis autorius tendencingai ir paniekinamai samprotauja apie fakulteto ir mūsų katedros veiklą. Šiame bulvarinio leidinio lygį atitinkančiame tekste pademonstruota visiška kompetencijos stoka kalbant apie mokslą, mokslinius tyrimus ir konkrečiai apie menotyros mokslą ir architektūrologiją. 

Straipsnis persmelktas asmeninių nuoskaudų dvasia ir liguista neapykanta ne tik fakulteto, bet ir katedros kolegoms ir jų darbams. Teksto autoriaus samprotavimuose akivaizdžiai išryškėja mokslo dalykų neišmanymas ir diletantizmas. Straipsnyje aiškiai matome primityvų bandymą šią spragą „užmaskuoti“ pseudomokslinėmis pastangomis paminint eilės žinomų ir net visai nereikšmingų autorių pavardes bei tekstus. Atkreiptinas dėmesys, kad A. Vyšniūnas neturi jokios legitimuotos mokslinės kvalifikacijos ir neturi net mokslo daktaro laipsnio. 

Prašome itin tendencingą ir nieko bendro su moksline publikacija neturintį A. Vyšniūno straipsnį nespausdinti recenzuojamame mokslo žurnale „Urbanistika ir Architektūra“. 

Architektūros pagrindų ir teorijos katedros dėstytojai, doktorantai ir darbuotojai

 

Mokslo žurnalo „Urbanistika ir architektūra“ redakcinės kolegijos posėdžio, įvykusio 2010 m. gegužės 17 d. , protokolo Nr. 10-03

IŠRAŠAS

Urbanistikos ir architektūros mokslo žurnalo redkolegijos posėdyje buvo svarstytas prof. Algio Vyšniūno pateiktas straipsnis „Architektūra ir urbanistika. Oficialus diskursas -  sankirtos – paralelės – priešpriešos“.   

Redakcinės kolegijos nariai buvo informuoti, kad, kaip ir priklauso pagal „Urbanistikos ir architektūros“ mokslo žurnalo nuostatus, prof. A.Vyšniūno pateiktą straipsnį recenzavo 2 mokslininkai. Abu recenzentai įvertino straipsnį kritiškai, tačiau vienas pateikė išvadą, kad tekstas tiek formaliai, tiek dalykiniu požiūriu neatitinka moksliniam straipsniui keliamų reikalavimų ir neturėtų būti spausdinamas.

Kitas recenzentas pasiūlė straipsnį esmingai tobulinti ir priimti tik tuo atveju, jei bus padarytos visos reikalaujamos pataisos. Siekiant išsklaidyti bet kokias abejones dėl straipsnio vertės ir kokybės vyr. redaktoriaus iniciatyva buvo paskirtas trečiasis recenzentas. Pastarasis redkolegijos posėdyje pristatė savo recenziją, kurios išvadoje teigiama, kad  recenzuojamas straipsnis yra žemo mokslinio lygio, menkos vertės ir neatitinka mokslo žurnalo reikalavimų, todėl siūloma jį atmesti. Recenzentas taip pat rekomendavo autoriui ateityje rengiant mokslinius straipsnius atsakingiau ir labai pagrįstai vertinti savo teiginius, vengti tendencingų samprotavimų ir skubotų išvadų. 

Išklausę trečiojo recenzento nuomonės apie A.Vyšniūno straipsnį kritinių pastabų išsakė ir dauguma kitų redkolegijos narių. Tuoj po to įvyko atviras balsavimas, siekiant nuspręsti ar prof. Algio Vyšniūno straipsnis turi būti priimtas spausdinti ar atmestas. 7 iš 9 dalyvavusių redkolegijos narių balsavo už tai, kad straipsnis nebūtų spausdinamas, 2 redkolegijos nariai susilaikė. Niekas nebalsavo už tai, kad straipsnis būtų spausdinamas.

Išrašą parengė Architektūros ir urbanistikos mokslo žurnalo
Atsakingas sekretorius doc.dr. Audrius Novickas


Komentarai

  • slombas|2010-08-20 14:11:17
    prasau, paviesinkite tas recenzijas.
  • oo|2010-08-13 09:40:44
    Gerai, jog straipsnis atsidūrė ten kur ir turėjo atsidurti. Tai gal ir ne tikras “mokslinis” darbas, tačiau pateikta kritika nuo to nepasidaro neverta dėmesio. Taip pat nepasidaro ji nevertinga dėl šaltoko tono ar straipsnio formato. Situacija dar kart patvirtina tai apie ką ir buvo rašyta. Netgi abstraktus architektūros lauko kritikavimas priimamas kaip asmeninis kolegų įžeidimas. Įsivaizduokime, jei plačiai ir viešai kritikuotume bei aptarinėtume visus U ir A straipsnius (tam sąlygos iki dabar kažkodėl nesudarytos, pasitenkinama vidine kolegų parama ir plojimais, to mažo lojalių kolegų ratelio įvertinimais). Galų gale juokinga, kai taip uoliai menininkai ginčyjasi dėl moksliškumo, tačiau nepateikia nei recenzentų kritikos, nei aiškių atsakymų dėl susiklosčiusios problematikos. Kaip ir visada, žaidžiama laipsnių argumentais, savų ir priešų iliuzijomis, Vyšniūno asmenybės vertinimais, bet niekaip nebandoma atsakyti į išsakytas mintis, paaiškinti kur gi slypi architektūrologijos mokslo esmė, kokia ateitis mokslo pasaulyje laukia “meno studijų”, ką jos apskritai tiria, kokias problemas sprendžia ir t.t.
  • mindaugui|2010-08-06 18:04:10
    kaip čia švelniau išsireikšti.. reikia manyt, kad architektūros pradmenų konkursuose lietuviškoji archteorija blizga ir skina laurus :D ir tai turbūt dėl to, jog pastoviai cituoja vien tokius reikšmingus autorius, mokslų daktarus, kaip buivydas, samalavičius ir novickas (visi vyrai - rimti architektai).
  • LT|2010-08-05 18:24:36
    Tiesą pasakius, VGTU "nuomonė" apie straipsnį mane prajuokino. Tiesa graudžiai. Pats baigiau magistratūrą VGTU urbanistikos katedroje ir be A.Vyšniūno net nebūčiau supratęs kas ta mistinė urbanistika, kurią "didieji" save gerbiantys mokslininkai-urbanistai kažkodėl vis bandydavo pateikti kaip statistikos mokslo atmainą.
    Džiugina tik, kad diskusija vyksta.
  • mačiau visus|2010-08-03 14:50:28
    iš visų dėstytojų, kuriuos teko sutikti vgtu architektūros fakultete, Algis Vyšniūnas bene vienintelis dėstytojas, kuris man buvo pavyzdys. A.Vyšniūnas tiek profesionalia tiek žmogiška puse teisingas žmogus tarp daug įvairių fakulteto...
  • nelas|2010-07-26 23:22:08
    apie šeimininkę sprendžiama pagal tvarka virtuvėje . Apie VGTU Architektūros katedra, jos specų pilietinį-profesinį lygi viską jums nusakys trumpas pažintinis ekskursas apie katedros pastatą su niekada neatostogavusiais balkoną laikančiais Atlantais Žvilgsnis į prieš Atlantus stovintį pastatą su kurio visu kampu jau pasiruošusiu eiti ko toliau varinis miesto sargas, nedidelė ekskursija Kedainių gatvele apeinant patį katedros pastatą iš kiemo pusės įšvysite tai kuo netrukus taps ir didžiausias miesto plėtros ir architektūrinės garbės indeksas nežina kuo bevirstąs kitoje gatvės pusėje kinoteatras "Lietuva" .
    Ponai architektai, norite, kad jus gerbtų gerbkite ir jūs save ir savo kolegų kūrinį Vilnių besiva
  • Mindaugas|2010-07-23 11:48:00
    Reikėtų kolegos pradėti nuo savęs vertinti aplinką. Kažkaip pasauliniame/Europos/(ar net)Lietuvos kontekste mūsų URBANISTIKOS rezultatai neblizga. Net Kazachstane(!) tik ketvirta urbanistinio konkurso vieta...
  • KPSS|2010-07-22 08:01:24
    Ar Teorijos katedra dar nenutarė Vyšniūną sušaudyti?
  • Ir is kur|2010-07-20 19:47:39
    Ir is kur tokiame "neteisingame" VGTU, su "neteisingomis" katedromis ir doktorantais, tokia nepaprastai "teisinga" urbanistikos katedra, kurioje tie patys VGTU absolventai ir daktarai apsigyne laipsnius toje pacioje labai "nemoksliskoje" MENOTYROS sakoje?

    Jei straipsnis vertas leidinio, tai ji neabejoju su dziaugsmu ispausdins bet koks rimtas teisingas nepriklausomas tarptautinis ir labai "mokslinis" leidinys.
  • pranas|2010-07-19 17:22:24
    Štai prie ko priveda kolektyvinės nuomonės ir korektiški, telpantys į etinius rėmus, sprendimai. Universitetas - žmogaus/kūrėjo nesuvaržytos nuomonės, kalbos ir veiksmų laisvės fortpostas sustabarėjusioje, vis dar sovietinės sąrangos visuomenėje. Bet architektūros pradmenų katedros dėstytojai, doktorantai ir darbuotojai (nė vienas nepasiskelbė mokslininku ar tyrinėtoju)mano kitaip.
  • Džonas Smitas|2010-07-17 14:19:07
    Architektūros pagrindų ir teorijos katedros dėstytojai, doktorantai ir darbuotojai sudėję visas savo žinias sugebėjo sukurpti tik tokią juokingą, emocijomis persmelktą oficialią nuomonę? Nenuostabu, kad jus kritikuoja. Susimąstykit didieji mokslininkai.
  • K|2010-07-16 20:59:32
    TASS'as įgaliotas pareikšti.
  • kliobavičiūtė|2010-07-16 18:25:56
    sveiki. kadangi VGTU pasiskelbė, jog smerkia šį straipsnį ir informavo visuomenę, jog yra net trys recenzijos, parašytos mokslininkų. o straipsnis jau yra paviešintas, tai būtų labai įdomu susipažinti su recenzijomis. gal būt užsimegztų produktyvi profesionali (ir ne) diskusija.
  • Aurimas K|2010-07-16 16:36:55
    Atsiprašau, kad žodį urbanistika- rašiau su klaida. Atsiprašau, kad komentaras buvo paviršutiniškas, gal daugiau pro šalį. Atsiprašau, kad nesureikšminta ir neįžvelgta straipsnio mintis- "pamakaluoti pagaliu" ten, kur dar tik bręsta tiesa arba chaosas. Atsiprašau, kad nepastebėjau, kad skaitymui pateiktas straipsnis - pretendavo moksliniam darbui. Atsiprašau, per vėlu, kad palaikėm pokalbį savaip.
    Manau kad jei yra dūmai, yra ir ugnis. Atmetus visus straipsnio autoriaus asmeniškumus,ižvelgiu straipsnyje paminėtus mūsų profesijai aktualius dalykus, temas.
    Jūsų spausdinys "Urbanistika ir architektūra" visada įdomūs savo tūriniu. Tenka paskaityti, pasigilinti šiandieninės architektūros aktualijomis, problemomis, bandyti susigaudyti, kas gerai, o kas blogai.
    Diskutuotiname straipsnyje patiko tai, kad užsiminama kur yra blogai, ir pats faktas kad yra blogai.
    Mažytė pastaba, kad daugumas kolegų straipsnių, tiek apžvalginių, tiek mokslinių - per sunkiai skaitomi. Lyginant šių dienų straipsnius su 1974-1982-84 metų spaudiniais,kaip/ kad "Statyba ir architektūra", Jūsų spausdinių straipsnių rašymas, stilistika, dėstymo metodika, požiūris, traktavimas ir t. t. yra nebe taip įskaitomi, ne taip sklandžiai perprantami. (Lai būna tai mano, kaip skaitytojo neišprūsimu) Manau, kad tai bendra problema tiek leidėjų, tiek rašančiųjų. Šiandien per daug susižavėjimo gražia pompastine terminologija, per ilgi sudėtingi žodžiai, sakiniai. Žodžiu, norint išgerti gaivaus gurkšnio - tenka išmaukti visą statinę.
    Prof. A. Vyšniūno straipsnyje patiko užsiminimas į virtinę architektūros temų, kurioms tikrai trūksta konkretesnių paaiškinimų joms suprasti ir perprasti, atskirti, atpažinti. Dėl to gausu padrikų spekuliacijų terminais, jų reikšmėmis ir t.t..
    Manau mūsų visų kolega vienu straipsniu pametėjo (atmetus asmeniškumus, jo paties nuoskaudas, gal "stabtelėjo šio laiko upės tekmėje")tiek daug neatsakytų temų, kad spausdinį "Urbanistika ir architektūra" galėtų jau leisti ne mažiau 2-3 kart per mėnesį.
    Bendrai mano nuomonė: Mokslo žurnalo „Urbanistika ir architektūra“ redakcinės kolegijos posėdžio, įvykusio 2010 m. gegužės 17 d. , protokolo Nr. 10-03 sprendimas adakvatus "puolančiajam straipsniui". Kardu kirto, nuo kardo ir pats krito.
    Galėjote autoriui grąžinti straipsnį pataisymui, korekcijai: leisti asmeniškumą pagrįsti argumentais, pavyzdžiais. Pagal bendrą etiką gerbti kolegą, nors jis pats gal nepradėjo pirmas. Turėtumete autoriui leisti, šioje situacijoje net įpareigoti ne vien pilietine pareiga, bet ir profesine, išdėstyti naujas mintis, naujas formuotes, jų struktūras, detalizacijas mokymo programose, pasakyti argumentais apie jos spragas, gerumus ir blogumus. Susieti, pagrįsti argumentais atsakomybę tiek pedagogo, tiek paties studento. Straipsniui pataisyti, patobulinti skirti asmenišką tiek redakcijos, tiek kolegų pagalbą. Žodžiu leisti straipsniui virsti brandžiu moksliniu darbu.
    Su derama pagarba visiems kolegoms.


  • sm|2010-07-16 15:20:32
    geda zurnalui. ir shiaip prastas popiergalis yra U ir A.


Jūsų komentaras