Komentarai

• pastebejimai antra kart|2010-04-09 15:44:48
  Paruoštam įstatymo projekte daug pataisymų, bet jų negana. Įstatymui daug pastabų išsakė kitos ministerijos, todėl peržiūrėjęs dar kartą tai kas padaryta pateikiu pastebėjimus, kuriuos taip pat išsiunčiau ir seimui. Siūlau tai padaryti ir kitiem suinteresuotiem architektam Viktoro Bičkausko duotu adresu:
  
  http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=24124&p_query=&p_tr2=&p_org=&p_fix=y&p_gov=n
  
  1. Architektūra – funkcinis erdvinis ir vizualiai suvokiamas meninis statinių, urbanistinių kompleksų, kraštovaizdžio objektų sukūrimas ir formavimas, taikant meno ir mokslo kriterijus, kurių sąveikoje yra sukuriama meniškų, estetiškų, saugių, funkcinių (vidaus ir išorės) erdvių darni visuma; tai yra vienas svarbiausių ir ilgiausiai išliekančių žmogaus kultūrinės veiklos rezultatų, atspindinčių estetinę, meninę, istorinę socialinę, ekonominę, mokslinę techninę ir politinę ideologinę žmonių bendruomenių raidą, atliekanti integruojantį ir inovacinį vaidmenį darnaus vystymosi procese, tai valstybės kultūros išraiška, turinti svarbą visuomenės kultūriniam vystymuisi, atliekanti lemiamą vaidmenį užtikrinant saugią, ekologišką, estetišką, tvarią, visavertę ir sveiką aplinką visuomenei, o architektūrinė veikla, pastatų architektūrinė kokybė, jų derinimas prie aplinkos, gamtinio ir miesto kraštovaizdžio puoselėjimas, kultūros paveldo išsaugojimas yra svarbūs viešojo intereso požiūriu.
  
  Siūlau sukurti aiškesnį, trumpesnį ir objektyvesnį apibrėžimą, įvertinant tai, jog moderniuosiuose moksluose atsiranda informacinių technologijų architektūros, programavimo struktūrų architektūros ir t.t. Siūlau išimti visus su meniškumu susijusius aspektus, kadangi architektūros meniškumo bei estetikos kriterijai negali būti apibrėžti ir reglamentuoti įstatymais dėl jų reliatyvumo. Reglamentuojant grožio sampratas sustabdysime pačio meno vystymąsį, taip pat sukursime galimybes diskriminacijai tų, kurie kitaip supranta estetiką ar meniškumą. Esamas apibrėžimas yra filosofinio pobūdžio, dėl visų teiginių akademinė pasaulio bendruomenė vis dar ginčyjasi, o manipuliacija viešu interesu yra neadekvati ir slidi, kadangi šiais klausimais nebuvo surengta jokia piliečių apklausa ar referendumas.
  
  4. Architektas asistentas – fizinis asmuo, įgijęs aukštąjį architektūrinį išsilavinimą teisės aktų nustatyta tvarka, dirbantis rengiant projektus kartu su atestuotu architektu ar jo vadovaujamas, techninį ir organizacinį darbą.
  
  Siūlau šį apibrėžima taikyti apibrėžiant ne architektūros asistentą, o neatestuotą ar tiesiog architektą. Bus nuoseklus loginis ryšys bei atsikratysim žeminančio ką tik baigusio studijas žmogaus statuso. Bakalauro diplome aiškiai parašyta, jog baigęs studijas yra architektas, o ne architektas asistentas.
  
  5. Architektūros kokybė – meninių, estetinių, kultūrinių, socialinių, techninių, ekonominių kriterijų visuma, kuriais vertinama architektūra.
  
  Negana to, jog meniniai, estetiniai, kultūriniai, socialiniai kriterijai yra diskutuotini ir labai nekonkretūs, jie čia yra reglamentuojami. Architektūros vertė ir kokybė tokiais meniniais kriterijais neįvertinama, net neįmanoma nustatyti kritinės ribos, kai pastatas pasidaro architektūriškai-meniškai nekokybiškas. Be to vienintelė objektyvi vertės išraiška yra pinigai, o estetinės, kultūrinės ar socialinės kokybės įkainiai nepateikti nė vienam įstatymo punkte.
  
  11. Architekto profesinė patirtis – architekto patirtis, įgyta baigus akademines studijas ir privaloma profesinei kvalifikacijai tobulinti.
  
  Baigus studijas dažniausiai pradedama įgyti darbo patirtis. Profesinė patirtis įgyjama ne tik baigus studijas, bet ir studijavimo metu. Daug studentų dirba studijuojant, todėl taip pat gali įgyti darbo patirties studijuojant. Apibrėžimas netikslus.
  
  12. Architektūrinė urbanistinė taryba – kolegialus patariamasis organas, nagrinėjantis ir teikiantis pasiūlymus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai architektūros ir urbanistikos plėtros, kokybės ir kitais su architektūros srities viešuoju interesu susijusiais klausimais, kitoms valstybės institucijoms, įgyvendinančioms valstybės architektūros politiką ir plėtros programą.
  
  Siūlyčiau prirašyti, jog šios tarybos neturi teisės tikrinti architektūrinių projektų, kas dabar yra praktikuojama Vilniuje ir Kaune (VAUET ir KAUET). Taip sudaromos sąlygos valdininkų korupcijai, kurie grasins vilkinti projektų įgyvendinimą siundydami panašias tarybas. Taip pat galimi viešų ir privačių interesų konfilktai, kadangi architektų draugų rateliai yra labai siauri. Šiose tarybose nariais yra dirbantys architektai – tiesiogiai suinteresuoti konkurentų žlugdymu. Negana to tarybos vertina ir stabdo projektus be jokios įstatyminės bazės, architektūrinę kokybę suprasdami kaip subjektyvių meniškumo kriterijų visumą. Atestuoti architektai profesionalai patys turėtų atsakyti už kuriamą objektyvią architektūrinę kokybę įstatymų numatyta tvarka ir tarybos priežiūros projektuojant statinius jiems tikrai nereikia, visiškai užtenka ypatingiems statiniams reikalaujamų ekspertizių. Taip pat nėra aišku kas yra „architektūros srities viešasis interesas“. Tokie dalykai turėtų būti detaliau paaiškinti.
  
  1. Architektūrinė veikla vykdoma vadovaujantis šiais principais:
  1) architektūros reikšmės šalies kultūrai įvertinimas atsižvelgiant į jos architektūros kultūrinį aspektą;
  
  Būtų gerai, jog detalizuotumėte kaip šis įvertinimas reikšis. Turite pateikti formules kaip ši vertė bus skaičiuojama pinigais.
  
  2) darnaus vystymosi siekimas atsižvelgiant į viešąjį interesą.
  3) darnaus miestų ir kaimų vystymosi siekimas įgyvendinant viešąjį interesą.
  
  Viešo intereso nustatymo principai turi būti pateikiami. Ar jis bus nustatomas apklausų, statistikos būdais?
  
  1) būtina įvertinti aplinkos ypatumus, į juos atsižvelgti ir projektą pritaikyti prie aplinkos, siekiant gerinti aplinkos funkcines ir estetines savybes;
  
  Kokius aplinkos ypatumus konkrečiai reikia įvertinti ir kokiais metodais vertinimas turės būti atliekamas? Kokiu būdu projektą reikia pritaikyti prie aplinkos? Uždėti kamufliažą? Siūlau detalizuoti arba ištrinti tokius reikalavimus. Kokias aplinkos funkcines savybes reikia gerinti? Ryšius tarp bioįvairovės? Ekosistemų veikimą? Spalvingumą? Kokios yra aplinkos estetinės savybės? Reikia išaiškinimo. Kas prižiūrės tokių reikalavimų vykdymą? Ieškiniai teismam bus teikiami be precedento. Ar bus galima paduotį į teismą žmogų už tai, jog jo sukurtas namas neatitiks mano estetikos sampratos?
  
  2) įgyvendinant viešojo intereso nuostatas, formuoti menišką, saugią, sveiką, funkcionalią, estetišką erdvę.
  
  Kokios yra viešo intereso nuostatos? Pateikite sąrašą arba nuorodą.
  
  3. Užsakovai (statytojai) ir investuotojai, užsakydami architektūrinį projektą ir naudodamiesi architekto veiklos rezultatais, privalo vadovautis šiame straipsnyje nustatytais architektūrinės veiklos principais.
  
  Ką užsakovas turės konkrečiai daryti? Mokėti didesnius pinigus, kai architektas pateiks estetinės, kultūrinės, socialinės ir t.t. vertės sąmatą? Labai neaiškūs tokių punktų tikslai, vykdymo priežiūra, užsakovų atsakomybė ir t.t.
  
  1) Lietuvos Respublikoje įsteigtoje architektūros ar kita su šia sritimi susijusioje mokslo ir studijų institucijoje;
  
  Gramatinė klaida kita = kitoje.
  
  
  5 straipsnis. Architekto profesinės veiklos sritys
  13) profesionalus architektūros meno vertinimas ir kritika (ekspertinė kritika).
  
  5. Architektas turi teisę užsiimti kūrybine menine veikla, moksline tiriamąja veikla, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tiriamąja veikla, pedagogine veikla, būti profesionaliu architektūros meno vertintoju (ekspertu).
  
  Ar architektūros negalės kritikuoti kitų sričių specialistai? Patys projektuosim ir patys save kritikuosim. Vaikiška ir tiek. Architektūrą turi ir gali profesionaliai-ekspertiškai kritikuoti visi žmonės, o ne tik architektai. Žodžio laisvė negali būti ribojama, šie punktai pažeidžia konstituciją.
  
  7. Architektas, vykdydamas profesinę veiklą:
  1) yra savo sukurtos, originalios, meninę vertę turinčio statinio, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų, teritorijų planavimo projektinės dokumentacijos architektūrinės dalies autorius;
  
  Klaidos „sukurto, origianalaus, meninę vertę turinčio statinio“. Reiktų patikslinti, jog architektas yra statinio projekto autorius ir neturi į pastatytą statinį jokių autorystės - nuosavybės teisių ir norint pakeisti (renovuoti, perdažyti, nugriauti ir t.t.) pastatą nebūtinas jo sutikimas.
  
  9. Architektas, vykdydamas profesinę veiklą, privalo:
  3) laikytis profesinės etikos, pagal Lietuvos Respublikos architektų rūmų patvirtintą architektūros paslaugų tiekėjų etikos kodeksą;
  
  Etikos kodeksas nėra įstatymas, todėl jo laikytis neturi būti privaloma. Jis turi likto rekomendacinio pobūdžio dokumentu. Etikos kodekso nuostatose yra pilna gramatinių klaidų, neaiškių principų, kurie pažeidžia konkurencingumo įstatymus, prieštarauja konstitucijai, riboja žodžio laisvę ir t.t. Jei siūloma jo privalomai laikytis visiems architektams, o ne tik rūmų nariams turi būti numatytos aiškios bausmės už nesilaikymą bei nurodytos etikos kodekso pažeidimus tikrinančios teisinės struktūros, šios funkcijos visos Lietuvos mastu LR architektų rūmai atlikti neturi teisės. Taip pat, jei etikos kodekso laikymasis bus visuotinai privalomas, jis turi būti suderintas su visuomene, visais lietuvos architektais, įstatymų leidžiamąja valdžia, gal net konstituciniu teismu ir t.t. LR architektų rūmai, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neturi teisės vykdyti įstatymų priežiūros vaidmens, tirti ir bausti visus Lietuvos architektus už jų, kol kas vietinių, asociacijos įstatų pažeidimus.
  
  
  10 straipsnis Architektūrinių konkursų organizavimas.
  1. Architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar visuomeniniu požiūriu reikšmingų objektų architektūriniam projektavimui rengiami atviri architektūros konkursai geriausios architektūrinės urbanistinės idėjos atrankai.
  2. Architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar visuomeniniu požiūriu reikšmingais objektais pripažįstami miestų bendrųjų planų koncepcijos, miestų plėtrai ir savitumo išsaugojimui reikšmingi detaliųjų ir specialiųjų planų koncepcijos, pastatų ir statinių, kurių atsiradimas darys esminį poveikį miesto ar jo dalies nusistovėjusiai urbanistinei erdvinei išraiškai, projektai, valstybę reprezentuojančių objektų projektai, atkuriamų ir rekonstruojamų kultūros paveldo statinių ir naujų statinių kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose, ir jų apsaugos zonose projektai.
  4. Architektūrinius konkursus Lietuvos Respublikoje viešųjų ir privačių užsakovų (statytojų) pavedimu rengia Lietuvos Respublikos architektų rūmai.
  
  
  Reiktų numatyti ketvirtame punkte, jog ne visus architektūrinius konkursus rengia LR architektų rūmai, o tik tuos, kurie yra reikšmingi valstybiniu ir visuomeniniu požiūriu. Nors tai akivaizdu loginėje sekoje, tačiau nebūtinai bus akivaizdu taikant įstatymą pažodžiui. Taip pat, manau, galima būtų detaliau išaiškinti kada naujų statinių atsiradimas daro esminį, o kada ne esminį poveikį miesto nusistovėjusiai urbanistinei struktūrai, visuomenei ir t.t., vieniem gali atrodyti vienaip, kitiem kitaip. Asmeniškai manau, jog šių ribų nustatyti neįmanoma, todėl visuomenė dėl šių ribų turėtų spręsti savarankiškai kiekvienu atveju, bet tada reikia numatyti tokio sprendimo formas – suinteresuotų kaimynų balsavimas prieš rengiant projektą ar kiti būdai... Konkurso įgyvendinimo tvarkai reiktų įstatyme uždėti saugiklius dėl ryšių tarp vertinimo komisijos narių ir dalyvių pašalinimo. Tokie ryšiai labai dažni praktikoje, o šis draugiškumas stipriai lemia subjektyvių architektūrinių konkursų rezultatus.
  
  
  
  11 straipsnis. Architektūros kokybės vertinimo kriterijai
  Privalomieji reikalavimai architektūriniams ir urbanistiniams sprendiniams, užtikrinant šių sprendinių kokybę:
  Iš kart siūlyčiau pakeisti 11 straipsnį į Architektūros kokybės vertinimo kriterijai konkursuose, nes jei šiais kriterijais įvertinsim projektus praktikoje, tai užsakovai neišsimokės.
  
  1) kontekstualumas, statinio ar urbanistinio komplekso ir kraštovaizdžio dermė;
  
  Kriterijus diskutuotinas, nėra nurodytos metodikos kaip skaičiuoti ir įvertinti dermę tarp pastato ir kraštovaizdžio. Įstatymo apibrėžimuose nėra paaiškinta kas apskritai yra kontekstualumas, dermė ir t.t. Jei įmanoma apibrėžti, tai tada kyla klausimas kokią dalį kokybės šio kriterijaus įgyvendinimas turės pastato projekto kainai. Jei vis tik neturės, tai kur tada taikysime tokį kokybės kriterijų? Jei tik architektūriniuose konkursuose, tai visų pirmą taip reiktų ir parašyti. Bet netgi tokiu atveju pralaimėjęs konkursą žmogus galės kreiptis į teismą, kuriame reiks objektyviai apginti nugalėtojo darbą šių kriterijų fone, tai reiškia įrodyti jog komisija buvo objektyvi. Abstraktūs meniniai kriterijai tokiu atveju tikrai nepadės. Bet kuris gudresnis advokatas sugebės įrodyti jog viskas pasaulyje yra kontekstualioje dermėje, susiję atomais ir t.t. Toks kriterijų nekonkretumas yra labai svarbu, nes kalba eina apie didžiulius konkursus ir dideles pinigų sumas. Tokie nekonkretūs, abstraktūs kriterijai leis konkursuose dominuoti šališkumui, subjektyvumui, asmeniniams ryšiams ir interesams ir t.t.
  
  2) atitikimas tvarios architektūros principams;
  
  Pradžioje reikia įstatyme išvardinti tvarios architektūros principus arba duoti nuorodą į šaltinį.
  
  3) architektūros, urbanistikos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo verčių išsaugojimas;
  
  Reikia nuorodos kur yra šios vertės reglamentuotos, apibrėžtos ir išaiškintos. O šiaip, verčių išsaugojimas tol bus tušti žodžiai kol tos vertės nebus įkainotos ir apibrėžtos įstatymais. Visuomenė turi nuspręsti kas jai vertinga įstatymu. Įsivaizduokime, jog urbanistikos ir architektūros progresas yra vertingas. Ar jis vertingesnis už kultūros paveldo vertę? Kuris kurį konkrečiu atveju turi atsverti? Vertinant architektūrą tai įneš didelę sumaištį, nebent bus detali vertinimo metodika.
  
  4) urbanistinis integralumas, mišrios funkcijos kūrimas;
  
  Vėlgi, įstatyme neapibrėžtas „urbanistinio integralumo“ terminas. Juk galima sakyti, jog viskas yra urbanistiškai integralu, net akropolis senamiestyje būtų integralus, susietas gatvėmis - urbanistiniais ryšiais, konstrukcijomis ir t.t. Nėra išaitkinta kodėl mišri funkcija kuria urbanistinę vertę. Dėl to galima ginčytis, tai yra akademinė tematika, o mokslinių tyrimų atlikta ne taip jau ir daug.
  
  7) kuriamos aplinkos kokybė, ergonomiškumas, ilgaamžiškumas;
  
  Kuriamos aplinkos kokybė yra architektūros kokybės vertinimo kriterijus. Visiškai nelogiška, tas pats kas sakyti Architektūros kokybė yra pastato kokybė – visiškai akivaizdu, tai yra tušti žodžiai. Taip pat įdomu ar visad ilgaamžiškumas yra vertybė ypač kai pasaulis taip greitai keičiasi. Vėlgi nepateiktos metodikos kaip bus skaičiuojamos šios vertės, kur jos bus taikomos ir t.t.
  
  10) tinkama ir patogi naudojimui planinė statinio struktūra;
  
  Tinkama kam? Visiškai neaišku. Tiesiog tinkama? Patogumo vertinimo kriterijai – ergonomiškumo skaičiavimas, atstumų vidurkis tarp svarbių taškų ir t.t. Reikia aiškiai įvardinti ir pateikti skaičiavimo metodikas visiem kriterijams.
  
  11) meninis, estetinis aspektas ir įvaizdis
  
  Vertinimo metodika turi būti, taip pat kur šis kokybės kriterijus bus taikomas, kokia jo vertė ekonomine objektyvia išraiška? Jei to įvardinti neįmanoma, tai šiuo kriteriju negalima remtis apskritai. Tai per daug subjektyvu.
  
  12) funkcionalumas, lankstumas, vidinės pastato struktūros transformacijų galimybė, keičiantis reikmėms;
  
  Vertinimo ir skaičiavimo metodika kokia? Robotika pagal šį kriterijų gali sukurti didelę koybės dalį pastatuose, tuo pačiu pabranginti statybą, bet dėl to jog kriterijai visiškai nesusieti loginėmis vertinėmis išraiškomis absoliučiai neaišku kaip reikia transformacijas ir lankstumą sverti kitų kriterijų fone.
  
  Kriterijai aklai nukopijuoti į istatymą nuo europos sąjungos architektūros politikos gido, visiškai nemąstant apie tokių kriterijų pasėkmes. Kiek suprantu šiame gide esantys kriterijai yra tik gairės architektūriniams konkursams pateikiamų darbų vertinimui, todėl nesuprantu kaip galima šiuos kriterijus perkelti į valstybinį įstatymą. Ir dar visiškai nekalbant kur tie kriterijai bus taikomi, kaip įgyvendinami ir t.t. Labai dėl to apmaudu. Kam taip skubėti?
  
  3. Savivaldybės administracija, rengdama projektavimo sąlygų sąvadą, privalo vadovautis šio įstatymo 10 ir 11 straipsniuose nustatytomis architektūros kokybės užtikrinimo priemonėmis, kitų teisės aktų nustatytas priemones.
  
  Jei savivaldybės vadovausis tokiais kriterijais tai architūktūros erdvėje įsivyraus chaosas. Bus galima vilkinti projekto derinimą dėl nemeniškumo ir kitų neišmatuojamų kriterijų. Tai didžiulis šio įstatymo trūkumas ir keliamas pavojus.
  
• Viktoras Bičkauskas|2010-03-29 13:13:03
  Mūsų pastabos čia visiškai niekam neįdomios. Pažiūrėkite įstatymo projektą pateiktą vyriausybei (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=24124&p_query=&p_tr2=&p_org=&p_fix=y&p_gov=n) ir suprasite, kad esate akivaizdžiai mulkinami. Pasirodo, galima viešai svarstyti vieną, o tvirtinimui teikti visiškai kitą (Ką jau kalbėti apie logines ir gramatines klaidas abiejuose variantuose). Tokie įstatymo „rengėjai“ daro gėda visiems. Varyt juos reikia iš visur.
• Henrikas|2010-02-02 10:15:10
  Nežinau kas rašė šį žį5statymo projektą, bet galiu pasakyti tik tiek, kad jam pastabų teikti neįmanoma, nes jį reikia perrašyti ir padaryti tokį kad jis atitiktų įstatymo formą. Apie turinį sunku kalbėti nes tai yra kratinys kažkokų minčių ir norų pagražintų moksliniais išsireiškimais. Tarp kitko daug yra atradimų ypač apibrėžimuose kurie, tarp kitko, jau yra įteisinti įstatymuose. Čia jų nuostatos visai kitokios. Žodžiu kiek supratau tai daugiau panašu į aiškinamąjį kokio nors parojekto raštą arba į straipsnį "vakaro žiniose" apie architektūrą.
• Pats sau architektas|2010-01-27 19:59:20
  Nu čia dabar kas??? Diktatūrą įvesti sugalvojo.. Kokie dar architektai??? Pinigų melžikai nuspangę ir tiek. Konkursą konkursą.. Reikia ir statausi - kaip noriu ir kiek noriu. Pagal savo kišenę, neginčijamą skonį bei moralę. Mano asmeninis reikalas. Aš pats sau architektas ir asistentas. Konstitucija laisvę man suteikia būt kuo noriu!!! O jūsų įstatymai ir pretenzijos visokios - neteisėta!
• 2 000 pazeidimu|2010-01-22 10:13:58
  Realiai siuo istatymu bus pazeistos 2 000 neatestuotu architektu teises. Is ju bus atimtas "architekto" vardas.
• Pastebėjimams|2010-01-21 20:54:15
  Verta paskaitinėti Architektų sąjungos tinklalapį-prasiplės akiratis,ten būna daug naudingos informacijos,apie architektūros vertinimą Europoje- taip pat:
  http://www.architektusajunga.lt/LT.php?content=page&Id=638&PHPSESSID=50ced99c746e077b466f76cabbfdc4cf
  http://ec.europa.eu/civil_service/docs/comm_guide_en.pdf
• Vitalijui|2010-01-21 20:47:23
  Yra Teatrų įstatymas,yra Kino įstatymas,yra Dizaino įstatymas.O juk kinas,teatras ir dizainas yra menas,ar ne?
• Diskusija|2010-01-21 13:31:13
  Gerb I.Kliobavičiūte ir V.Kuliešiau, ar kas nors kitas is LAR, pakviete savo kolegas i diskusija del istatymo, bukit malonus ir dalyvaukite sioje diskusijoje.
  Ar sis viesasis "svarstymas" LAS puslapyje yra skirtas tik tam, kad LAS ir LAR vadovai pristatydami si "istatymo projekta" seime, galetu pareiksti, kad jis suderintas su architektu bendruomene?
• Pastebėjimai|2010-01-21 12:01:51
  Būtent. Nei įstatymais nei tarybom negalima demokratijoje nurodyti kaip reikia tapyti paveikslus ar kurti architektūros meną ir "grožį", kad ir kaip to kai kas norėtų. Tarybų sąjunga buvo vieta tarybom. Demokratija nėra ir nebus vientisa, ji, kaip gerbiamas Čekuolis sakė - pilka ir įvairi, todėl kai kurių žmonių nemėgiama. Nėra čia vientisų dominuojančių stilių nei jų turi būti. Laisvė nuomonėms, kūrybai ir individualiam, o ne tarybos požiūriui. Pamiršom pagrindines vertybes? Diskusijų lygmenyje gero skonio principai egzistuoti gali, bet įstatyme ne.
• Vitalijus (Architipai)|2010-01-21 10:45:28
  viskas kas gali buti tiksliai apibrezta teisineis aktais ir kitaip.............tai jau ne architektura....ne menas...nekaip nesusije su groziu ir t.t.
  
  o viskas kas yra "architektura" grozis, estetika, proporcijos, kontekstas....neapibreziama teises aktai....kokios isvados gali buti?.....
• Pastebėjimai|2010-01-20 21:04:22
  Visų pirma keturių valstybių praktiką išnagrinėti yra labai mažai, tuo labiau kai didžioji jų dalis tėra pusiau demokratinės ar visiškai ne vakarietiškos. Iš 203 valstybių išsirinkot keturias kurios atitiko jūsų mąstyseną?
  
  Architektūros sąvoka plačiąja prasme apima teritorijų planavimą, kraštotvarką, nekilnojamojo kultūros paveldo urbanistiką, landšafto, statinių ir jų grupių, interjerų, jų dalių projektavimą. (--siūlau keisti į "siaurąja gyvenamosios aplinkos kūrimo prasme", nes yra daug architektūros sričių kituose moksluose--)
  
  Architektūra, kaip mokslo šaka, priklauso humanitariniams mokslams.(--LAS neturi kompetencijos nutarti ar tai socialinis, fizinis ar humanitarinis mokslas. Universitetų ir ŠMM reikalas čia. Be to ką architektūros profesija veikia pasauliniuose technikos universitetuose?--)
  
  Architektūra,kaip meno rūšis,priklauso vizualiniams menams. Architektūrinis projektavimas, yra kūrybinė veikla. (--Kam akivaizdžius dalykus apibrėžti įstatymu? Jei jau apibrėžti tai apibrėžkite ir tai kas yra kūryba, nes visi žmonės, naudojantys savo protą darbuose kuria. Vėl gi akivaizdu ir jokio tikslo tokius dalykus rašyti...--)
  
  Architektūra – fizinių erdvių formavimas , taikant meno ir mokslo kriterijus (--meniniai kriterijai neegzistuoja, egzistuoja tik mados ir skoniai, įvesite suirutę į teismų praktiką su tokiu įstatymu--)
  
  Sukuriama saugių, estetinių , funkcinių (vidaus ir išorės) erdvių darni visuma, sudaranti viešojo intereso dalį (--Darni visuma atspindi viešą interesą? Čia tiesiog kažkoks filosofinis nukrypimas.--)
  
  Architektūros kokybė – meninių, estetinių, kultūrinių, socialinių, techninių, ekonominių kriterijų visuma, kuriais vertinama architektūra (--Apie viską ir apie nieką čia. Vėlgi meniniai kriterijai neegzistuoja, supraskit, juk nebe tie laikai kad kokia tai taryba įvertins ar meniškas pastatas ar ne, pasipjausim įtakų dėžėj...Dėl skonio teisme nesiginčijama ir taškas. Kiti kriterijai irgi kelia įtarimą, juos ypatingai sunku objektyviai vertinti, pritrūksim kompetencijos teismuose įrodinėti ar pastatas kenkia kultūrai, socialiniams žmonių santykiams kai nelabai iš vis žinom kas ta kultūra. Čia apskritai vadovėliniai pasvarstymai kol kas turi būti, o ne įstatyminiai receptai. Darnios plėtros gairės galų gale tam yra.--)
  
  …”Konkursas rengiamas geriausios architektūrinės ar urbanistinės idėjos parinkimui arba Eskiziniam architektūros projektui sukurti”…”Architektūros eskizinis projektas rengiamas koncepcinio projekto pagrindu, įvertinant projektavimo sąlygas, projektavimo užduotį. “(--Apibrėžti reikia aiškiau kas tas Eskizinis projektas, tokios sąvokos įstatyminėj praktikoj kol kas nėra kiek žinau (tarp techninio, darbo projekto ir kt… Užsakovui reiks žinot už ką bus pinigai mokami--)
  
  Architekto profesinė patirtis – architekto patirtis įgyta po akademinių studijų ir būtina kvalifikacijai tobulinti (--Tai čia yra apie praktinę patirtį, o ne apie profesinę. Norima pasakyti, kad studijuojant profesinės patirties neįgyjama? Juk nelogiška. Ir kvalifikacijos (ypatingų statinių proj. ir t.t.) sąvoką čia tikiuosi skiriate nuo mokslinių laipsnių…--)
  
  
  Architektūrinė urbanistinė taryba- kolektyvinis deleguojamas patariamasis organas, sudaromas nagrinėjantis ir teikiantis pasiūlymus architektūros ir urbanistikos plėtros ir kokybės bei kitais su architektūros srities viešojo intereso dalimi susijusiais klausimais valstybės institucijoms ir savivaldybėms (--Vėl gryžtam į korupcinę ir protekcionistinę architektūros praeitį su tokiom tarybom, vertinančiom meninę kokybę, aceit viešą interesą, bet kad taip jau norit…--)
  
  
  13)profesionalus architektūros meno vertinimas ir kritika (--geriausiu atveju siūlau čia prirašyti meno ir mokslo arba vien mokslo arba tiesiog architektūros, nes apie grožį užsiginčys profesionalūs kritikai iki numirimo. Dar siūlau prirašyti “14) architektūros moksliniai tyrimai”--)
  
  Architektas taip pat turi teisę projektuoti urbanistinius kompleksus, formuoti miestų aplinkos erdves, planuoti miestus, miestelius ir kaimus, rengti statinių- nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkytos projektus kraštovaizdžio architektūros ir interjero ir jo detalių, restauravimo ir kitus nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ,architektūrinio dizaino projektus, teikti konsultacijas architektūrinių urbanistinių sprendinių rengimo bei nekilnojamojo kultūros paveldo objektų klausimais, atlikti kitas teisės aktų nustatytas funkcijas (--siūlau įtraukti, jog privalo į planavimo procesą įtraukti ekonomistus, sociologus, geografus, ekologus, transportininkus, inžinierius ir kt. reikalingus specialistus, nes architektas vienas pats intelektualiai nėra pajėgus užsiimti tokiais svarbiais dalykais.--)
  
  8.Architektas turi teisę užsiimti moksline tiriama veikla,nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tyrimais (fundamentaliais ir ardomaisiais),pedagogine veikla,būti profesionaliu architektūros meno vertintoju (--Kas vis čia kiša tuos meno vertintojus? Kaip atskirsim profesionalų vertintoją nuo ne profesionalo? Per siaurai žiūrima į problemą.)
  
  Atsisakyti atlikti darbą, nurodydamas atsisakymo priežastis, jeigu tai prieštarauja teisės aktų reikalavimams ,visuotinai priimtoms moralės normoms ar jo įsitikinimams.(Jūs baikit vieną kart su tom moralės normom, nes įstatymuose tokių dalykų negali būti. Ką apskritai reiškia visuotinai priimtos? Pas vieną moralė vienokia pas kitą kitokia, be to ją senai F. Nyčė pražudė.)
  
  Architektas yra savo sukurtos, originalios, meninę vertę turinčios statinio, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų, teritorijų planavimo projektinės dokumentacijos architektūrinės dalies autorius. (--Klaidas ištaisykite …”sukurto, originalaus, meninę vertę turinčio statinio”… giminė ne ta…--)
  
  Architektas privalo: 1)sąžiningai atlikti profesines pareigas ir laikytis Architektūros paslaugų teikėjo etikos kodekso; (Jokiais etikos kodeksais architektas vadovautis neprivalo, nes tai nėra juridinis dokumentas, kaip ir visuotinai priimtinos moralės normos.)
  
  
  Architektas atsako už Architektūros paslaugų teikėjo etikos kodekso laikymąsi savo profesinėje veikloje (--neatsako, nes etikos kodeksas tėra LAS gairės, kurių nesilaikymas nepatraukia jokion atsakomybėn--)
  
  architektas turi teisę atsisakyti architektūros paslaugų teikimo ar samdos sutarties, jei tai prieštarauja galiojantiems teisės aktams ir visuotinai priimtoms moralės normoms arba jo vidiniams įsitikinimams. (moralės normos VĖL, nekvailiokit)
  
  architektas negali teikti pasiūlymo dėl atlyginimo dydžio kol neturi pakankamai informacijos apie projekto pobūdį ir apimtį (Nu čia dabar kas??? Teikia kada tik nori ir kiek nori, čia jo asmeninis reikalas.)
  
  8)Vedant derybas dėl sutarties pasirašymo architektas negali peržiūrėti ir keisti savo pasiūlymo dėl atlyginimo dydžio, sužinojęs kokį atlyginimą už tą patį darbą ar paslaugas pasiūlė kitas architektas (--Kaip tai negali? Čia prieštarauja laisvos rinkos ekonomikai ir apskritai trukdo konkurencingumui, išimkit kol darželio auklėtojas nepamatė…--)
  
  architektas privalo griežtai laikytis jų profesinę veiklą, darbą ir paslaugas, už kurių teikimą jie yra atsakingi, reglamentuojančių įstatymų dvasios ir raidės, įvertinti savo profesinės veiklos poveikį visuomenei ir aplinkai, atliekant tokį darbą ir teikiant tokias paslaugas.(--Įstatymai neturi dvasios. Reikia laikytis ne įstatymų dvasios ir raidžių, o pačių įstatymų, be to tai yra taip akivaizdu, kad net skauda--)
  
  10)Architektas privalo gerbti ir padėti išsaugoti ir puoselėti paveldą visuomenės, kuriai jis projektuoja pastatus, vertybių sistemą ir gamtinį bei kultūrinį paveldą. Jis turi stengtis ne tik pagerinti aplinką, kurdamas aukščiausios kokybės projektus, bet taip pat siekti pagerinti ir gyvenimo kokybę, gyvenamoje teritorijoje esančią natūralią aplinką, naudodamas ekologiškus darbo metodus, atsakingai atsižvelgdamas į savo darbo įtaką plačiausiems interesams visų tų žmonių, kuriuos pagrįstai galima būtų laikyti būsimais jų darbo rezultatų naudotojais ar tais, kurie jais gėrėsis. (--Čia silpnos filosofijos nuokrypis. Tai jog gerbs paveldą, tradicijas ir visuomenes nereiškia jog norės tai išsaugoti ir atvirkščiai. Neprivalo pagerinti esančios natūralios aplinkos gyvenamoje teritorijoje, ji ir taip gali būti pakankamai nebloga. Paskutinio sakinio galas visiškas paistalas. Kam įstatyme tokie dalykai? Iš kur apskritai tokius traukiat?--)
  
  architektas negali rengti jokios sąmatos ar kito raštiško ar kitokio pobūdžio dokumento, neremia jo rengimo ir nenusileidžia, jei toks dokumentas visiškai neatitinka jo paties turimos informacijos ar profesionalo nuomonės, arba jei jis žino, kad toks dokumentas yra klaidinantis ar neobjektyvus kitų atžvilgiu, ar kaip nors kitaip diskredituojantis jo kliento ar naudotojo profesiją. (--Kaip gali būti diskredituojama profesiją? Ir apskritai tušti žodžia ir daug nenuoseklumo dėstyme.--)
  
  architektas turi pagarbiai žiūrėti į savo kliento ar potencialaus naudotojo poreikius ir reikalavimus, jei šie poreikiai ir reikalavimai neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir visuotinai priimtoms moralės normoms. Tuo atveju, jei yra ar numatomas koks nors prieštaravimas, architektas apie šį prieštaravimą nedelsdamas informuoja klientą arba, atitinkamai, naudotoją.(--Ką reiškia pagarbiai žiūrėti? Besąlygiškai nusileisti klientui jei atitinka šias sąlygas? Jau kelintą kart išlindo tos moralės normos, jūs gal visai?--)
  
  architektas imasi tik tokio su savo profesija susijusio darbo, kada jie gali įtikinamai parodyti, kad turi reikiamų žinių ir sugebėjimų, ir taip pat, jeigu to reikalaujama, kad už konkrečią paslaugą sutartas atlyginimas įgalina ar įgalins apsirūpinti pakankamais finansiniais ir techniniais ištekliais, kad visais požiūriais būtų galima įvykdyti savo įsipareigojimus klientams.(--Paistalai, kas tie jie? Ar čia turi būti Jis – architektas? Visiškai...--)
  
  Architektas turi pripažinti įnašą, kuriuo prie jų darbo ir paslaugų teikimo prisidėjo kiti asmenys, pavyzdžiui, darbuotojai, klientas, miesto planuotojai, landšafto architektai, kiti architektai, daugiašakės profesinės veiklos firmos ar bendrovės, dailininkai, interjero dizaineriai, statybinių konstrukcijų inžinieriai – projektuotojai, inžinieriai komunalininkai, statybos ekonomistai, specialūs rangovai, konstruktoriai, statybininkai ir kiti projekto grupės nariai.(--Kokia forma šis pripažinimas reikšis? Gal galima detaliau, nes neaišku ar reiks dalintis atlyginimą ar tiesiog tuščiai pripažinti jog jie prisidėjo. Pastaruoju atveju praranda bet kokią prasmę tokius dalykus rašinėti.--)
  
  architektas negali dalyvauti jokiame projektų konkurse ir nepateikia paraiškos dalyvauti varžytuvėse bei neteikia pasiūlymo, kur dalyvavimo sąlygos ir numatyta pasirašyti sutartis nesuteikia dalyvaujančio konkurse paslaugų teikėjo intelektualinei nuosavybei juridinės apsaugos.(Kokia konkrečiai ta juridinė apsauga? Kokia konkrečiai eilutė turės būti įtraukiama į konkurso sąlygas? Be to kiekvieno asmeninis reikalas ar tokiam konkurse dalyvauti ar ne, LAS neturi kompetencijos nustatyti šioms riboms.)
  
  Architektas negali dalyvauti jokiame projektų konkurse ir nepateikia paraiškos dalyvauti varžytuvėse bei neteikia pasiūlymo, kur darbo, kuris bus atliekamas, ar paslaugų, kurios bus teikiamos, kokybės vertinimas arba architekto profesinės kvalifikacijos vertinimas nėra dominuojantis kriterijus.(--Nu čia visiškas absurdas. Tai architektų asmeninis reikalas, negi uždrausite architektams dalyvauti grožio, tapybos, inžinerijos, sporto konkursuose? Ten juk architektūra ir profesinė kvalifikacija tikrai ne pagrindinis vertinimo kriterijus. Visiškai prasilenkia su logika tokios įstatymo nuostatos.--)
  
  architektas negali piktavališkai ar nesąžiningai kritikuoti kito architekto darbo ir nesistengti jo diskredituoti.(--Klaidos. Negali nesistengti diskredituoti. Gali stengtis diskredituoti taip išeina? Vaje vaje…--)
  
  Architektas, prieš pradėdamas derybas dėl sutarties pasirašymo projektui ar kitam su savo profesija susijusiam darbui atlikti, kada jam yra žinoma, ar kada pagrįstai pasiteiravęs gali sužinoti, kad tam pačiam klientui arba esamam ar būsimam naudotojui ir tam pačiam projektui ar su architekto profesija susijusiam darbui atlikti tuo pačiu metu yra paskirtas kitas architektas, įsipareigoja apie tai informuoti tą kitą architektą.(--visiškas tuščiažodžiavimas, tokių gyvenimiškų situacijų nesužiūrės įstatymų sergėtojai, be to tai turi likti gairėmis, o ne virsti įstatymu…)
  
  architektas, paskirtas pareikšti savo nuomonę apie kito architekto darbą, informuoja tą architektą, jeigu tai nepakenks būsimam ar jau vykstančiam bylinėjimuisi.(--Kas čia skiria architektus pareikšti nuomones apie kitus architektus kol nevyksta bylinėjimasis? Ir kokia tos nuomonės prasmė? Kiek žmonių tiek nuomonių. Norėsit pasakyt nuomonę apie Liebeskind’ą ir turėsit jam laišką parašyt su užklausimu?--)
  
  Architektas, gavęs pasiūlymą rekonstruoti statinį,sukurtą kito architekto, turi jį informuoti apie šį pasiūlymą bei elgtis pagal Autorių ir gretutinių teisių įstatymą.(--Projektas, o ne pastatas turi būti architekto autorinė nuosavybė. Autorius į statinį negali turėti jokių nuosavybės teisių. Pastatas yra kliento nuosavybė ir su juo elgtis gali kaip nori. T.y nugriauti, rekonstruoti ir t.t kol tam neprieštarauja įstatymai. Jei autoriai neleis keisti ar griauti pastatų, neleis projektuoti kitam architektui ar įrenginėti interjero kitam dizaineriui, eisime prieš galiojančius nuosavybės įstatymus --)
  
  
  Architektūrinius konkursus Lietuvos respublikoje Valstybės, savivaldybės ar Architektūros paslaugų gavėjo pavedimu organizuoja Lietuvos architektų rūmai arba Lietuvos architektų rūmų įgaliota profesinė organizacija.(--Kaip taip gali būti? LAR neturi tam jokių teisių. Demokratijoje įmonės, universitetai, valstybinės institucijos ir kt. gali ir turi turėti teisę organizuotis konkursus patys be jokio LAR pritarimo. Čia tas pats būtų kas susikurti įstatymą, jog nuo šiandien aš vienas būsiu lietuvoj valdovas ir kiti norintys valdyti turės manęs atsiklausti. Architektūrinė diktatūra ir tiek…--)
  
  KRITERIJAI
  1.Architektūros,urbanistikos,kraštovaizdžio,nekilnojamojo kultūros paveldo verčių išsaugojimas (--įstatymas turi apibrėžti kokios yra tos vertės ir kaip jų išsaugojimas turi atrodyti. Be to reikia aiškiai parodyti kokia metodika šis išsaugojimas bus vertinamas, ar iš akies rašysite pažymius?--)
  
  2. Urbanistinis integralumas. Mišrios funkcijos kūrimas. (--Urbanistinio integralumo nustatymo metodiką pateikite, teismuose atsiradus skundui iš konkursą pralaimėjusių reiks įrodinėt, jog laimėtojas išrinktas teisėtai--)
  
  4. „Draugiškumas“ aplinkai, energetinis efektyvumas. (--Draugiškumo kriterijai, skaičiavimo ir vertinimo metodika kokia? Reikia apibrėžti, nes teisme pražūsit--)
  
  7. Aiški, nesudėtinga pastato naudojimo struktūra (--Sudėtingumo nustatymo metodika kokia? Iš akies? Turi būti išspręsti šitie klausimai, nes ir projektuotojai ir komisijos bus nežinioje galvodamos apie projektus--)
  
  Meninis,estetinis aspektas ir įvaizdis. Šį kriterijų sunkiausia įvertinti dėl subjektyvumo. Jis turi būti vertinamas kartu su pastato kontekstu, o ne kaip esminis. Svarbu, kad pastato išvaizda atitiktų jo funkciją ir rolę urbanistinėje aplinkoje. Pastatas turi atspindėti tam tikras vertybes, kurti įvaizdį. (--Tai gal atsisakyt tokių keistų kriterijų? Kaip konkrečiai bus nustatoma ar pastato išvaizda atitinka funkciją ir rolę, reikia konkrečiai įvardinti, neužtenka tik pašnekėti, teisme turės būti įrodyti tokie dalykai. Kokios yra tos tam tikros vertybės? Labai nekonkretu--)
  
  
  12.Architektūrinės idėjos vientisumas,sprendinių kompleksiškumas (--Vėl turi būti aiški metodika nustatant kas tas sprendimų kompleksiškumas ir idėjos vientisumas, nes visiškai neaišku. Visi sprendimai visada yra kompleksiški, o vientisumas savaime nebuvo ir nebus kažkokia pamatinė vertybė. Be to kompleksiškumo ir vientisumo siekis vienu metu iš dalies sau prieštarauja.--)
  
  Parengti architektūriniai projektiniai pasiūlymai pateikiami savivaldybės vyriausiajam architektui. Jis turi teisę architektūrinius-projektinius pasiūlymus teikti svarstyti architektūrinei tarybai.(--Vyr architektai tiesiog turės galimybę stabdyti derinimo procesą ir reikalauti kyšio, grasindami visokio plauko tarybom ir t.t.,. Jaučias, jog net ne iš Rusijos mokėtės o iš SSRS, jau lietuva pergyveno tas tarybas… Siaubas.--)
  
  Nežinau nežinau, su tokiu įstatymu toli eis archsąjunga... P.S su teisininkais pasikonsultuokit, nes nujaučiu kad šitas įstatymas ne tik kitiem įstatymam prieštarauja, bet ir pačiai konstitucijai...
  
  
  
• Pries kodekso privaloma|2010-01-20 16:57:59
  "10 Architektas privalo:
  1)sąžiningai atlikti profesines pareigas ir laikytis Architektūros paslaugų teikėjo etikos kodekso;"
  
  Tai reiskia, kad etikos kodeksas prilyginamas istatymui, o etikos nesilaikymas prilyginamas istatymui pazeidimui.
  Kitaip tariant, mieli kolegos, LAR savo nuoziura gales priimineti kodeksa ir juo kaip istatymu reguliuoti kitiems kolegoms istatymams.
  Mano isitikinimu etikos kodeksas nera istatymas ir niekaip negali buti jam prilygintas. AS PRIES sita nuostata Ą
• Rumu valdovai|2010-01-20 11:01:17
  Architekturos istatyme butina numatyti, kad architekturos rumu valdovai butu vadinami monarchais. Tada tikrai zenklai priartetumeme prie azijietisku saliu modelio.
• Kur kontra-argumentai?!|2010-01-20 09:07:47
  O gal galetu LAR arba LAS atstovas sudalyvauti sioje diskusijoje ir pateikti koki argumenta del "architekto" ir "architekto asistento" savoku ? Ar tiesiog tikejotes, kad niekas neskaitys sio istatymo ir prastumsite sitas absurdiskas savokas ?
• xam|2010-01-19 18:24:26
  Manau, šioje betvarkėje niekas nesusigaudys, kas projektuoja, kas gali projektuoti, kas turi teisę projektuoti; kas vadovauja (ne autorius), kas kuria (autorius) kas braižo (ne autorius).
  
  Mus išgelbės draugiškos Moldovos Respublikos pavyzdys.
• Architektas o gal ir ne|2010-01-18 22:19:15
  Rengiant koncepcija buvo nagrinejami: Moldovos, Rusijos, Ukrainos ir Prancuzijos istatymas... Sita eiles tvarka reikejo rasyti eilute, ir pacioj pradziuoj, nes cia gan svarbi informacija.
• vitalijus (Architipai)|2010-01-18 12:49:19
  apie konkursus manau kad konkursas tai priemone pasiekti geriausi, idomiausi arch sprandima.......todel galimybe turi laimet konkursa ir studentas ir "arch.grandas" tai bus demokratiska...bet numatyti tokiu atveju jai laimejo architektas neturintis reikiamu atestatu sukooperotis su kolegomis kaip idejos autorius ir techninio projekto bendraautorius
• Vitalijus (Architipai)|2010-01-18 12:48:28
  architektas asistentas- nera juridinio pagrindo sitam terminui....nes studentai gauna architektu diplomus.........o ne architekto asistento,nera mokslo istagu kurie ruosia architektu asistentus
  
  juridiskai (darbe, architekturos veikloje) nera jokio skirtumo tarp magistro ir bakalauro......praktikoje magistras jokio pranasumo neturi........(mokslinis laipsnis gaunasi-fikcija) nes toi pacioi atestacijai irgi neturi reiksmes
  
  Nera juridinio pagrindo terminui ARCHITEKTAS nes zmogus turintis atestacija tai arba projekto dalies vadovas..arba projektu vadovas bet ne architektas
  
  Siuliciau susistementi variantas 1)
  kolegijos ruosia architektu asistentus
  bakalauras kartu su diplomu gauna ir architekto (ne vadovo) atestacija su teaise paciam projektuoti nesudetingus pastatus
  magistrantas kartu su diplomu gauna architekto-projektu dalies vadova
  ir jau po 3-5 metu darbo stazo- projektu vadova
  
  variantas 2)
  panaikinamos magistro studijos....studentas baiges mokslus gauna arshitekto asistento diploma ir toliau po laipsniu islaiko atestacijos
  1) architekto
  2)projekto dalies vadovo
  3)projektu vadovo
  
• A.|2010-01-18 12:26:21
  Mano nuomone šiuo įstatymu diskriminuojami architektūros srities specialistai. Architektūros srityje dirbančių žmonių kvalifikacija yra labai įvairi, tai kodėl viskas yra supaprastinta iki architekto ir jo asistento? "Architekto" sąvoka suprimityvinta iki žmogaus, turinčio atestatą, o "architekto asistentais" lieka visi kiti architektūroje dirbantys žmonės (baigę universitetus ir kolegijas; atliekantys tik vieną specializuotą darbą ir sugebantys parengti visą projektą nuo pradžios iki galo; atliekantys tik techninį darbą ir sugebantys generuoti naujas idėjas). Kodėl užsienio šalyse (tarkim Anglijoje) galime rasti gan aiškią arch. specialistų hierarchiją, kurioje kiekvienas gali atrasti savo vietą ir suvokti perspektyvas? Tinklalapyje http://www.workgateways.com/job-architecture.html teigiama, jog D. Britanijoje yra 10 architektūrinio darbo pareigybių tipų (norėdama išvengti subjektyvumo nebandžiau išversti): "Project Architects, Design Architects, Team Leaders, Architectural Technologists, CAD Technicians, CAD Managers, Architectural Draughters, Interior Designers, Space Planners, Landscape Architect", o kur dar smulkesnis skaidymas į "senior architect", "junior architect" ir pan.? Ir šią informaciją manau žino beveik visi dirbantys jauni ir ne tik architektai, todėl norėčiau pasiūlyti praplėsti ir papildyti "architekto" ir "architekto asistento sąvokas". Pagarbiai, A.
• Vitalijus (Architipai)|2010-01-17 13:43:37
  Jauciasi kad zmogus turi tikra humoro jausma
  malonu
  
  
  Architekto asistento savoka|2010-01-16 15:23:06
  O baigusius VDA "Tapyba" siulai istatymu nurodyti pirmus penkis metus vadinti "Dazytojais", kol negaus atestato :) Siaubas kaip jums pirstai susisuka tokius nesamoningus istatymus rasyti ! Ar LAs valdyba ar bent vienas teisininkas bent skaite ka I.Kliobavičiūtė ir V.Kuliešius prirase ?!:)
  
  studijuoju sita istatyma....tikrai nemazai priestaravimu ir zaliu vietu
• Klausimas autoriams|2010-01-17 13:02:18
  Klausimas I.Kliobavičiūtei ir V.Kuliešiui. Pagal siulomo Architekturos istatymo savokas gaunasi, kad katedra suprojektavo "Architekto asistentas" - Laurynas Gucevicius ( jis buvo baiges mokslus, taciau tikrai nebuvo LAS atestuotas ). Beto pagal si istatyma gaunasi, kad jis ir netenka visu autoriniu teisiu i savo objektus (pagal ta pacia architekto asistento savoka). Klausimas ar gali neatestuoto architeko asistento objektas buti laikomas architekturos paveldu ?
• Architekto asistento savoka|2010-01-16 15:23:06
  O baigusius VDA "Tapyba" siulai istatymu nurodyti pirmus penkis metus vadinti "Dazytojais", kol negaus atestato :) Siaubas kaip jums pirstai susisuka tokius nesamoningus istatymus rasyti ! Ar LAs valdyba ar bent vienas teisininkas bent skaite ka I.Kliobavičiūtė ir V.Kuliešius prirase ?!:)
• PRIES ISTATYMA|2010-01-16 15:01:04
  Architekto savoka - "fizinis asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, kuris yra įgijęs Architekto kvalifikacijos atstatą."
  
  Jaunas zmogus pabaiges "ARCHITEKTUROS" studijas, neturintis kvalifikacijos atestato, taciau turintis aukstojo mokslo diploma, kaip jis bus vadinamas ? Architeto asistentu ? :) Tokiu atveju reikia pakeisti ir aukstojo mokslo studiju krypciu pavadinimus. Is architekturos i architekto asistentura ... Ir kaip veiks architektu atestavimo komisija ? Ji negales atestuoti architekto asistetu, nes pagal Architektu rumu istatyma ji atestuoja tik architektus. Negali juk zmogus dirbes vienoje profesijoje eiti ir atestuotis kitoje! Tikriausiai visi sutiks, kad architekto asistentas ir architektas skirtingos profesijos. Architektu asistentus ( kitaip tariant technikus) anksciau ir rengdavo technikumai o ne universitetai. Ar sita savoka nesikesinama i universitetu architekturos programas ? Kaip sios savokos siejasi su aukstomo mokslo istatytu ? Ar galima istatymu nurodyti, kad universitete sunkiai uzdirbta "Architekto" kvalifikacija butu pakeiciama kazkokia kita ? Tai paskui bus galima priimti istatyma, kad "skulptoriai" pirmus penkis metus butu vadinami "staliais" ir t.t. ir pan.
  As esu grieztai PRIES sia architekto savoka.
• Pasitikrinkit terminis|2010-01-15 10:41:33
  NA visu pirma, tai terminas "architektura" naudojamas kalbant netik apie "Architektus". Yra tokie mokslai kaip informatikos ivairiu sriciu architektura, antropologiniai mokslai nagrinejantis socialine architetura ir pan. O sis istatymas nagrines tik "Architektura kaip statybos, urbanizmo sriti". Manau LAS ir vel lipa per savo kompetencijos ribas ir uzmirsta, kad be "Architekturos" yra ir kitu gyvenimo sriciu. Tai yra bandymas uzurpuoti termina "Architektura".