Sereikiškių parko Vilniuje mažosios architektūros kūrybinių dirbtuvių projektai

Po kelių metų vilniečius ir miesto svečius į atnaujintą Sereikiškių parką trauks ne tik gamta, bet ir nauji architektūros statiniai, pasiūlysiantys parko lankytojams naujų pramogų. Lapkričio pradžioje vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse Lietuvos architektai parengė 5 mažosios architektūros objektų Sereikiškių parke projektus. Juos galima apžiūrėti ekspozicijoje Vilniaus miesto savivaldybės II aukšte prie Tarybų posėdžių salės.

SEREIKIŠKIŲ PARKO ISTORIJA
Sereikiškių parkas – istoriškai, semantiškai viena svarbiausių Vilniaus miesto viešųjų erdvių, visais laikais turėjusi didelę reikšmę Vilniaus kultūriniam ir socialiniam kontekstui.
XII-XIV jo vietoje būta Šventosios giraitės.
Bernardinų sodas. Po krikščionybės įvedimo giraitę iškirtus, teritorija skirta vienuoliams bernardinams, kurie čia iki XIX a. vidurio įrengė daržus, sodus, tvenkinius, kanalus ir dekoratyvinį parką. 1864 m., Rusijos valdžiai uždarius bernardinų vienuolyną, sodas perleistas miestui.

Botanikos sodas. Dabartinio Sereikiškių parko šiaurės vakarų pusėje XVIII a. botaniko S.B.Jundzilo iniciatyva sukurtas Vilniaus universiteto Botanikos sodas, kuris buvo sunaikintas XIX a. viduryje.

Vilniaus miesto viešas parkas. XIX a. pabaigoje miesto taryba nusprendė teritorijoje įkurti viešą poilsio parką. Pagal dailininko A.Strauss‘o ir inžinieriaus Jasinskio projektą 1886-1888 m. Įrengtas pirmasis Vilniaus miesto viešas sodas. Pagal tuo metu Europoje vyravusias madas parkas kurtas istorizmo stiliuje su neobaroko bruožais: buvo būdinga elementų gausa, romantiški scenarijai. Autoriai į naują parko takų sistemą integravo senąsias bedrnardinų sodo ašis.

Jaunimo parkas. Po II Pasaulinio karo Berardinų sodo teritorija pertvarkyta: suformuota stipriai išreikšta centrinė ašis, orientuota į pagrindinėje aikštėje stovėjusį J.Stalino paminklą, jos gale pastatytas kino teatras. Parke įrengti atrakcionai; želdiniai sodinti be jokios koncepcijos, taip pat prižėlė savaiminių augalų, todėl parko erdvinė struktūra buvo suardyta, prarado vizualinius ryšius su gamtine ir urbanistine aplinka.

SEREIKIŠKIŲ PARKO ATKŪRIMO PROJEKTAS

Projekto autoriai: SĮ „Vilniaus planas“; arch. J.S.Večerskytė Šimeliūnienė, G.Miknevičienė, M.Dauderytė, B.Pečiūraitė, A.Lozuraitienė, K.Labanauskas.
Projektu atkuriama XIX a. A.Strauss‘o sukurta planavimo struktūra, istorinį kontekstą interpretuojant šiuolaikiškai, atrandant naują parko identitetą. Atkuriama ir papildoma takų sistema, želdiniai. Restauruojami ir kiti Sereikiškių parko identitetą sąlygojantys objektai: tvenkiniai, belvederio kalnelis, alpinariumas. Suprojektuoti simboliniai, edukaciniai bernardinų vienuolyno daržas, nedidelis botanikos sodas.
Sereikiškių parkas - miesto parkas – turėtų būti svetingas ir patrauklus visoms socialinėms ir amžiaus grupėms visais metų laikais.  Todėl jame numatoma įvairi veikla: pasivaikščiojimai, ramus poilsis, žaidimai ne tik įvairaus amžiaus vaikams, paaugliams, bet ir suaugusiems: tradicija tapęs žaidimas šachmatais, žaidimas rutuliais – petankė. Parke vyks koncertai, pažintinė-edukacinė veikla, veiks restoranas, arbatinė, ledainė, žiemą – čiuožykla.

SEREIKIŠKIŲ PARKO MAŽOSIOS ARCHITEKTŪROS KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS

Kūrybinės dirbtuves Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos architektų sąjunga organizavo tam, kad atnaujinta viena svarbiausių Vilniaus viešųjų erdvių būtų papildyta įvairios, kokybiškos, profesionalios architektūros objektais.
Kūrybinių dirbtuvių dalyviai nustatė tokius bendrus naujos architektūros kriterijus:
• Lengvumas, ažūriškumas
• Nauji architektūriniai statiniai turėtų ne imituoti, o šiuolaikiškai interpretuoti istorinį stilių
• Nauja architektūra neturi disonuoti su gamta, jos nustelbti; ji turi atitikti planuojamo parko charakterį

Kūrybinių dirbtuvių projektai bus įtraukti į Sereikiškių parko atkūrimo projektą kaip projektiniai pasiūlymai.
Įgyvendinant Sereikiškių parko atkūrimo projektą, bus ieškoma privačių investuotojų, kurie finansuotų mažosios architektūros objektų statybą ir veiklą.

Kūrybinių dirbtuvių dalyviai: architektų biuras “Unitectus” (vadovas arch. Tauras Paulauskas), “Paleko ARCH studija” (vadovas R.Palekas) kartu su menininku G.Umbrasu, grupė  “PLAZMA”(vadovas R.Mikulionis), “Punkto” architektai V.Biekša, M.Kanevičius, R.Kilčiauskas, A.Skiezgelas, architektė R.Raišutienė su grupe.

Kūrybinių dirbtuvių komisija: V.Navickas (Vilniaus miesto meras), M.Pakalnis (architektas, SĮ „Vilniaus planas“ vyr. architektas), J.S.Večerskytė-Šimeliūnienė (architektė-paveldotvarkininkė, SĮ „Vilniaus planas“), R.Leitanaitė (Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorė), T.Balčiūnas (architektas, Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus valdybos narys).

KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ PROJEKTAI

"Paleko ARCH studija" (arch. R.Palekas, D.Zakaitė, M.Zemlickaitė) ir menininkas G.Umbrasas

VILNIS
Muzikos paviljonas
Siluetas menamai atkartoja Vilnelės upės vingį parko atkarpoje. Skirtas pridengti muzikantą nuo kritulių, vėjo ir saulės. Taip pat sustiprinti jo instrumanto skambesį. Numatomas saikingas vidaus paviršiaus dekoras mozaika.
Medžiagos: armuotas ploniasienis betonas, įvairaus dydžio natūralūs akmenėliai grindiniui.

DANGAUS SODAS
Belvederio pavėsinė
Kilstelta kalnelio viršūnė tampa stogeliu. Gal tai puošni skrybėlaitė, o gal skrendantis sodas, kai kolonos- Žaibų užuominos?
Medžiagos: nerūdyjančio plieno plokštė ir siauros kolonos, tuščiavidurę "kepurę" formuojanti konstrukcija, specialus tinklelis, kadagiai, viksvos, erškėtrožės.
Vanduo augalams paduodamas ir surenkamas per kelias kolonas.
Apie ašį besisukančios kėdutės.
Takelis- smulkus žvirgždas.

MIESTAS, VANDUO, ROJUS
Trys vartai

Yra numatyta teritoriją aptverti. Siūlome naudoti jau esantį ties vandenviete metalo tvoros piešinį. Akcentuojami trys vartai.

Miesto vartai. Šv.Kristoforas- Vilniaus ženklas nuo viduramžių. Šiame kaltinių grotų sprendime šventasis remiasi į Gyvenimo medį, sujungusį požemio chaosą ir dangišką tvarką. Gyvenimo medžio simbolis dera buvusiam Bernardinų sodui, kuriame iki krikščionybės buvo šventoji giraitė.

Rojaus vartai. Kiekvienas sodas savo ištakas veda iš Rojaus sodo.

Vandens vartai. Neris tiek amžių teka į Nemuną ir neišteka, nes ją visą laiką papildo tekanti Vilnelė.Vanduo pilamas ant merginos plaukų, čia slypi užkoduotas krikšto motyvas.

EINANTYS PAS ŠV.PRANCIŠKŲ ATSIGERTI IŠ VILNELĖS
Suoliukai
Bernardinai- Šv.Pranciškaus ordino atšaka. Šis šventasis paskelbtas gyvūnų globėju, todėl siūlome  pradėti kurti skulptūrinių suoliukų (arba sėdimų skulptūrų) parką tema „einantys pas Šv.Pranciškų atsigerti iš Vilnelės“.
Sėdimos skulptūros gaminamos Vilniaus dailės akademijos diplomantų, skulptūros plenerų metu. Miestas suteikia gamybos priemones (kranai, transportas, medžiagos...). Kuruoja idėjos autoriai R.Palekas, G.Umbrasas.

ARBATINĖ PRIE VIENUOLYNO DARŽO

Grupė "PLAZMA" (arch.R.Mikulionis, L.Janavičiūtė, E.Talandzevičienė, G.Vaitkevičius, T.Bačiulytė, V.Kotova, D.Treinytė).

ŠACHMATINĖ PRIE TVENKINIŲ

Grupė "Punktas" (arch. V.Biekša, M.Kanevičius, R.Kilčiauskas, A.Skiezgelas).

Projektu siekiama atgaivinti vieną iš veiklų Sereikiškių parke - šachmatų skverelį, kuriame dar iki šiol vasaromis buriuojasi šachmatininkai, nostalgiškai prisimindami čia nuo 1960 iki 1985 metų veikusį paviljoną.
Naujasis paviljonas suformuojamas iš panduso (3 m pločio), tolygiai kylančio ratu aukštyn iki 2,5 m aukščio aplink vidinį kiemelį 10X10m ir užsibaigiančiu balkonu skirtu turnyrų apžvalgai iš viršaus. Po atkeltu balkonu sukuriama erdvė, kurios viena dalis įstiklinama, taip suformuojant  kavinę. Vidinio kiemelio viduryje projektuojama 8X8 m aikštelė, skirta didiesiems šachmatams, lauko kavinei, turnyrams ir kitiems renginiams.
Apdailai siūlomos 3 medžiagos – drėgmei atspari fanera, galvanizuotas betonas ir skaidrus stiklas.

PAAUGLIŲ ŽAIDIMŲ AIKŠTELĖ

Arch. R.Raišutienė, G.Jankauskas, V.Barzdžiukienė.

Šiuolaikinė paauglių žaidimo aikštelė yra įsivaizduojama multifukcinė, kad įvairių pomėgių paaugliai susiburtų į bendrą erdvę, susipažintų, susibendrautų, tačiau reikia nepamiršti kad ši žaidimų aikštelė projektuojama parke, gamtiniame karkase. Išskyrėme kelias pagrindines žaidimų funkcijas, stengiantis neperkrauti parko.
Paauglių žaidimo aikštelė skirta 10-16 metų amžiaus vaikams. Aikštelė projektuojama Sereikiškių parko  sklype, netoli pagrindinio įėjimo, išlaikant parko techniniame projekte numatytą takų planinę struktūrą ir prisijungiant prie jos; neužstatytoje erdvėje, kurią formuoja esami gretimų sklypų statiniai ir parko želdiniai.
Projektuojamą paauglių žaidimo aikštelę sudaro: aktyvių žaidimų (važinėjimo riedučiais, riedlentėmis) vieta ir  ramių žaidimų vietos apjungtos nuožulniu taku. Į aikštelės struktūrą įjungiami esami želdiniai - medžiai ir mažosios architektūros elementai (suolai-stalai su šiukšlių urnomis).
Įrengiama kintamo paviršiaus riedučių ir riedlenčių įduba su vietomis žiūrovams, kieta danga atspari mechaniniams ir gamtiniams poveikiams, skirta – aktyvaus laisvalaikio mėgėjams. Aikštelę supa medinis nuožulnus takas, kurio nuolydis iki 8,3%. Toliau iškasama breiko bei muzikavimo dauba, su medine aikštele apačioje, apželdinta veja.
Išskyrėme vietas ir pasyviam poilsiui, tai – supilta stebėjimo kalvelė su medine aikštele skirta pasisėdėjimams, susibūrimams.
Mediniai aiškių geometrinių formų kubai, mažosios architektūros elementai, puikiai įsiliejantys į žaliąją zoną, skirti vis labiau populiarėjantiems stalo žaidimams.
Medžiagos paauglių žaidimo aikštelei pasirinktos natūralios – medis, metalas, betonas. Riedučių bei riedlenčių aikštelė būtų padengta sintetine danga sudaryta iš tirpios akrilinės dervos (Durflex sistema).

ORANŽERIJA PRIE BOTANIKOS SODO

Grupė "Unitectus" (arch. Tauras Paulauskas, D.Čepurna, V.Soltonaitė).

Išnagrinėjus esamus rašytinius šaltinius, ikonografinę medžiagą bei neesant archeologiniams kasinėjimams galime daryti prielaidą, kad botanikos sode iš dalies rekonstruoti išliko prof. M.Cado 1808 m. statyti pirmosios ir antrosios oranžerijų pastatai. Trečia oranžerija neišliko.  Antra oranžerija po rekonstrukcijų ženkliai susiaurėjo ir šiuo metu iš pietinės pusės užsibaigia ugniasiene.
Esamoje sitaucijoje, atsižvelgdami į tai, kad nuo botanikos sodo laikų erdvė labai pasikeitė –yra susiformavę seni želdynai, autoriai siūlo neatkūrinėti trečiosios oranžerijos. Mes manome, kad tikslingiausia būtų atkurti antrosios oranžerijos tūrį, ją išplečiant iki buvusio pločio, išlaikant arba naikinant esamą ugniasienę, priklausomai nuo nuosvybinių santykių. Trečiosios oranžerijos vietoje siūloma suformuoti terasą, kurią galima būtų naudoti kaip vasaros kavinę.
Atkurdami antrosios oranžerijos tūrį, autoriai nekėlė sau tikslo „atkurti“ pseudoistorinę imitaciją remdamiesi keliais piešiniais. Išlaikydami pagrindinius tūrio, proporcijų, funkcijos, medžiagiškumo kriterijus mes bandėme plačiau interpretuoti oranžerijos tema.
Atkuriamos oranžerijos vakarineje dalyje galėtų būti įkurtas šiltnamis atkuriamo botanikos sodo augalams, rytinėje dalyje galėtų būti kavinė ar restoranas. Oranžerijos erdvė galėtų ateityje jungtis su pastato šiaurinėje pusėje kuriamu Lietuvių liaudies kultūros centro muziejumi.