|
|
Architektūros [pokalbių] fondo paskaita su Audriu KaraliumiLiepos 1 d., ketvirtadienį, 20.00 val. Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje vyks ARCHITEKTŪROS [pokalbių] FONDO pokalbis AUDRYS KARALIUS
Nepriklausomos Lietuvos 20-mečio architektūriniai procesai analizuojami godžiai ir reikliai, pasitelkiant giluminius pjūvius, netikėtus sugretinimus ir panoramiškas įžvalgas, grindžiamas geru procesų pažinimu iš vidaus. Savikritiškas nacionalinės architektūros diagnozavimas gali tapti kontraceptinių reformų pabaiga ir prielaida kompaktiškai architektūrinei revoliucijai.
Pirmasis pokalbių ciklas tema: ”2010=1990+20 METŲ LAISVOS ARCHITEKTŪROS” Paskaitų ciklas pasiūlys iš skirtingų pozicijų pažvelgti į prieš du dešimtmečius išlaisvintos architektūros terpę. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas 1990‘aisiais buvo startas reikšmingų geopolitinių pokyčių pradžiai regione. Tada iškovota LAISVĖ jau įgijo formą ARCHITEKTŪROJE. ARCHITEKTŪROS [pokalbių] FONDAS - įkvėpiantys pokalbiai su išskirtiniais žmonėmis, skirti ugdyti savyje architektą – humanišką, jautrų, mąstantį, įžvalgų. Kas savaitę vyksiančiuose pokalbiuose dalyvaus inspiruojančios asmenybės, kurios ne tik apibendrins, pristatys ir aptars aktualią temą, bet suintriguos, privers mąstyti kitaip. Mėnesį trunkančius pokalbių ciklus jungs vis nauja bendra tema, kurią formuluos ir moderuos skirtingas ciklo kuratorių duetas. Komentarai |
|
© Lietuvos architektų sąjunga 2008 |
Kalvarijų g. 1, 09310 Vilnius
Tel.: (8~5) 275 6483, 275 5948 Faks. (8~5) 272 4825 El. paštas info@architektusajunga.lt |
|
Gal jaunysteje priklausete kokiai idealogiskai labai aktyviai organizacijai kurios jau nebera, todel ieskote naujos su naujais "vadais" ?
Pabandykite atsistoti istiesti stubura ir vienas pasivaikscioti neisitveres jokio "dievuko" i paranke. Labai astrus ir idomus pojuciai.Rekomenduoju pabandyti.
Zaviuosi gerb.C energija ir karstu tikejimu moksliniais metodais, faktais ir viskuo, kas ismatuojama ir paciupinejama. Vienok, man stipreja ispudis, kad mano paskaitos jus tiesiog negirdejote, nes kai pavargstate plustis, imate ir cituojate mano teiginius beveik paraidziui. Ir apie loterines visuomenes ydas, ir apie konformizmo (kontraceptines laikysenos) zala, ir apie tiuningo didejanti dominavima turinio atzvilgiu. Dziaugiuosi! Regis galesime dar ne karta padiskutuoti ieskodami Lietuvos architekturai optimalaus kelio, nes turime pakankamai salycio tasku, nepaisant karingu manieru...
Beje, noriu siek tiek patikslinti cia kai kam uzkliuvusi teigini "Geriausi ruosia geriausius". Visu pirma, nesu niekada destes, taigi, analizavau savo, kaip mokinio ir savo Geriausiu Mokytoju indeli. Taip pat - kitas patirtis, kurios man tapo zinomos. Iskaitant ir toki antikvarini atveji, kaip Aleksandro Makedoniecio studijas. Taigi, tenorejau akcentuoti Mokytojo (asmenybes placiaja prasme)svarba ir mokinio galimybes lavinti save vertingu patirciu pagrindu. Taip pat, bendru Mokyklai prioritetu suvokimu ir puoselejimu. Cia ypac svarbi Kartos role (dekui MS). Deja, paskaitos formatas neleido taip detaliai pletoti (kaip gerb.C) sio, vieno is Pozityviu Ilgalaikiu Tendenciju Lietuvos architekturai punktu.
Grizdamas dar karta prie Pusiausvyros, esu tikras, kad architekturoje ji tebera itin aktuali. Tik deka jos gimsta harmonija (tarp konteksto ir naujo pastato, tarp investuotojo ir bendruomenes, tarp paveldo ir siuolaikines architekturos ir tt). Cia, gerb.C sunkokai suvokiamoje "mistikoje" ir slypi architekturos esme. Jos neiskaiciuosi. Kaip faktokratiskais metodais nesukonstruosi jokio tikro meno kurinio. Prisipazinsiu, neapsieinu be uzuojautos, kai koks nors "meno projektas" reklamuojamas, kaip biznio ir kompiuteriniu technologiju produktas.
Taigi, ir architekturoje man yra svarbiausia ketvirtoji dimensija. Gali buti, kad palankiai susikloscius trajektorijoms, mes ties ta tema dar kada nors ir susitiksime.
O tuo tarpu esu tikrai dekingas, kad mano kukliam asmeniui skyrete tiek demesio ir taip uoliai ji treniravote lemtinguju Jos Didenybes Architekturos Pagerinimo kovu isvakarese.
c) tekstai man kazkaip pasirode veda i aklaviete, labai daug atrodo racionaliu suprantamu minciu, bet labai toli nuo gyvenimo ypac LT realybes. Sutinku, kad geras studentas tai lojalus studentas ir tai nereiskia, kad tas studentas yra gabus, talentingas, mastantis. Tureti savo nuomone, kuri skiriasi nuo profesoriaus - "neperspektyvu" esu ta patyres savo kailiu, tas pats ir destytoju tarpe. Bet c) siuloma destytoju atrankos sistema veda i nesibaigianti biurokratini turgu nesibaigianti popierizma ir parasu-anspaudu rinkima, kuriame kiemsargis tures lemiama balsa, gal tame ir yra demokratija? nezinau, bet bijau tokiu keliu priimti koki nors sprendima bus neimanoma, galu gale bijau tai nieko nepakeis. Man atrodo architekturos mokykla suteikia galimybe, atveria horizontus, bet negarantuoja, kad ja baiges busi talentingu architektu, labai daug priklauso nuo pacio studento. Kiek zinau, ne vienas ir ne du geru architektu pasaulyje neturi akademinio issilavinimo, tuo tarpu esu sutikes nemazai vidutinybiu baigusiu Harvard,a.
Viska paaiskinti, organizuoti ir kurti moksliskai butu labai neidomu taip pat architekturoj, mokslinis priejimas sunaikintu kurybiskuma, kurybiskumas tam tikra prasme yra butent moksliniu taisykliu lauzymas, tame ir yra kurybos grozis ir energija, kurti kazka kas yra "neimanoma".
Gal ne i tema, bet man asmeniskai didele dalis gyvenimo grozio butent ir yra nenuspejami, nenusakomi, nepaaiskinami dalykai, neimanoma visko suplanuoti, sudelioti butu per daug paprasta. Itariu kad c) studijuoja kokiame nors JAV universitete, ten sistematizuota analize visom krytim labai populiari, psiaudo tyrimai, skaiciai tarsi savaime duoda kazkoki sprendima, bet tai tik informacija, sprendima ypac architekturoje turi priimti zmogus, kurejas ir man atrodo remdamasis ne tik skaiciais bet didziaja dalimi emocijomis, "susapnuota" ideja, vizija, is kazkur atklydusiu vaizdu.
Apie c) pasiulymus:
Zodi "institutai" ir siulyma viska "moksliskai tirti" isgirdome. Pamenate panasiu moksliniu institutu laikus? Pries daugiau nei dvidesimt metu minios mosklininku vis tobulino schemas, o tada pastebedavo koki neatitikima ir tobulindavo dar karta. Ir taip desimtmecius... Ar padidinus virtuve vienu kvadratiniu metru, pavyks isauginti nauja asmenybe, pavyzdinga tarybini zmogu? Sukosi varikliukas ilgai, visi turejo darbo, tobulino ir tobulino... Tokioje aplinkoje ir isaugo dabartine arch ekspertu karta, todel ji labiau pasitiki rytu filosofija nei "mokslo" faktais. Bet kuo gi jie blogesni uz tuos buvusius "mokslininkus"? Tai tik dar vienas budas zvelgti i pasauli... Ir vieni ir kiti galetu pasimokyti is priesingos stovyklos, nes cia nera "geruju" ir "bloguju". Gyvenimas nera toks primityviai paprastas.
Apie svietimo sistema:
Gerbiamas c), tokia svietimo sistema, kokia jus siandien matote ir kuri formuoja jusu mastyma sukurta ganetinai nesenai, bet jos kritkikos jau susikaupe gana nemazai. Tokios sistemos tikslas - nasesnis ir produktyvesnis darbas (tame tarpe ir mokslinis) dave neblogu rezultatu trumpose distancijose, bet gana smarkiai nuskurdino zmonija tam tikrose srityse. Iki tol niekas masines gamybos metodu netaike svietimui, kai pagal vienoda kurpaliu (remiantis mokslo tiesomis) miniai zmoniu yra diegimaos identiskos znios ir pasauleziura. Tokios sistemos virsune - dbartiniai universitetai ir visokie "institutai". Jus nematydamas viso diapozono ir komentuodamas is pakankamai siauros perspektyvos man ir pasirodete panasus i besiriamenti ideologija kuri "siejama su tam tikrų idėjų suabsoliutinimu ir nekritišku tikrovės aiškinimu". Tik tiek. Nenorejau nieko izeisti. Tiesiog jus nenorite pripazinti, kad tuo mokslu kurio jus pasitikite irgi yra manipuliuojama, jo ribos salygines ir apskritai jis nera negincytinas. Primetate savo zaidimo taisykles ir tada dziaugiates, kad jusu niekas neiveikia. Kodel manote, kad tai pergale? Kodel protingas zmogus turi remtis kruva svetimu citatu? Be citatu, jo mintys taps maziau vertingos? Kodel jis turi tureti kazkoki laipsni? Kas ji vercia buti tokiu koki ji norite matyti jus? Labai gerai sia problema parodo siuo metu vykstantis gincas tarp Vysniuno ir Teorijos katedros. Vienas dangstosi pritemptomis citatomis ir kruva pavardziu, o kiti slepiasi uz savo moksliniu laipsniu, bet niekas konstruktyviai i diskusija nesileidzia, tik gina "savo" pasaulio suvokima. Teisiu ir neteisiu cia tiesiog nera.
Apie Karaliaus punktus:
Karalius is principo pastebi teisingus dalykus, bet nesutinku del keleto dalyku. Jei geriausi ruos geriausius, o tie geriausieji dirbs prie svarbiausiu projektu, tai musu arch kokybe nepageres. 99 procentai zmoniu gyvena namuose nepapuolanciuose i svarbiausiuju sarasa. Musu gyvenamaja aplinka labiau veikia minios diletantu, nei keli auksto lygio prfesionalai, todel norint geresnes arch kokybes svarbu skirti profesionalu jegas svietimui ir sklaidai. Tai miniai diletantu palypejus aukstyn bent vienu laipteliu pamatytume zveriska kokybini suoli kurio niekad nepasieks saujele gabiausiu studentu. Reikia auginti ne gabiausius studentus, o gabias kartas... Butent cia musu universitetai slubuoja. Destytojai negaista laiko su eiliniu pirmakursiu, palaukia keleta metu ir tada atskleidzia "tiesas" patiems perspektyviausiems, apipildami juos meile ir siluma. Taip ir auginame neigalias architektu laidas su vienetais arogantisku pazibu kurios baigusios bakalaura lekia kuo toliau i uzsienio universitetus net nesidairydamos atgal, o likusi mase diplomuotuju pradeda negrabiais pirstukais statyti musu miestus.
Panasiai galima butu prikibti ir prie vertingiausiu vietu ar aktualiausiu projektu...
P.S. Esu labai laimingai vedęs :)
Banalu skaityti tokius komentatorius -
vidutinybes maskuojancios savo nepilnavertiskumo kompleksus anoniminiais parasinejimais apie zmones kuriems net is tolo neprilygsta.
To C)
"Quod liced Jovi, non licet bovi". Jus zodziu artojas - platus kaip jautis teorinis priekis, bet nieko vertingo... Pabandykite save kitoje srityje - idetos pastangos atsiperks proporcingai... na nebent neturite kur kitaip islieti savo libido - tik naktimis rasinedamas romanus i LAS saita... bet tada dar geriau susiraskite moteri - jusu gyvenimui akivaizdziai truksta In/Yan pusiausvyros ;)
idant neturiu laiko rašyti ilgų komentarų, parašysiu koncentruota savo nuomonę - manau pirmi trys punktai yra esminiai, prioritetiniai, kiti (kaip architektų pagarba ir gerovė) gali provokuoti tuščias diskusijas ir yra šiandien neesminiai. taigi,
1. apie archmokyklą
Dabar apie punktus architektūrai gelbėti. Gerai, jog pereinam prie praktiškų dalykų. Niekas nesiginčija, jog jie yra sukurti nuoširdžiai siekiant gero, tačiau kartais praverčia paprastus dalykus paskandinti "žodžių jūroje" ir pažvelgti, kiek problemų atsiranda, kai susiduriama su realybe. Atsiprašau jei per daug išsiplėčiau, bet...
1.Geriausi ruošia geriausius (selektyvus Prof.Ugdymas, Arch.Mokyklos formavimas)
Nelabai aišku ar šiuo punktu norite pasakyti, jog geriausi studentai tampa tokiais dėl geriausių dėstytojų, ar norima atsirinkti geriausius studentus ir jiems skirti geriausius dėstytojus. Pastaruoju atveju įsiveliama į užburtą ratą, kai blogiems mokiniams bus sistemiškai demonstruojamas jų netobulumas, prie to pačio, jie bus mokomi blogų mokytojų, todėl jie visada rodys prastus rezultatus. Tokią mokinių selekcijos strategiją bandė britai prieš kelis dešimtmečius. 4 mėnesius buvo vykdytas socialinis eksperimentas, kurio metu geriausiems mokiniams, jiems to nežinant, buvo sakoma, jog jie prasčiausi, juos mokė gana paviršutiniškai, o prastiems mokiniams paskyrė gerus mokytojus, daugiau dėmesio, ir jiems teigė, jog jie labai protingi, įvairiai skatino mokytis... Turbūt numanote, koks buvo šios studijos rezultatas... Po to buvo atsisakyta taikyti selekcijos principus mokyklose.
Taip pat egzistuoja gerumo problema. Ar protestuojantis studentas yra geras? Ar kritikuojantis profesionalus, savarankiškai mąstantis jaunimas turi šansą būti objektyviai mėgiamas susireikšminusių architektūros vertinimo komisijų bei “profesionalų”? Tuo labiau, kai architektūros studijose bei konkursuose labai stipriai vertinamas subjektyvus meninis pradas. Studentas kažką ne taip pasakė per konsultacijas – štai jam pažymį žemą už „nedarnią“ kompoziciją, „neintegralų“ urbanistinį sąryšį su kontekstu ir t.t. Tas pats nutinka, jei ne žodžiais, o darbais išreiškiama skirtinga nuo dėstytojo pozicija. Na gal sutirštinu spalvas, bet… Pats dėstote, turbūt žinote. Apsiginti nelabai išeina, jei jau kartą nepatikai… Argumentai ir skaičiai dabartinių meninių kriterijų fone neturi galios, viskas susiveda į dėstytojų ideologines „Zumthoro“ stiliaus nuomones „geros“ architektūros tematika. Jei ir bandoma imituoti darbo gynimą, tai viskas baigiasi tuo, jog įvertinamas ne geras darbas, o geras plepėjimas. Tai du skirtingi dalykai. Čia aišku įsivelia dėstytojo objektyvumo problema, tačiau nekonkretūs architektūros vertinimo kriterijai bei konstruktyvių metodikų nebuvimas sudaro tam sąlygas. Skatinami lojaliausi, pats toks turėjau būti visus, neseno studijavimo metus. Baigiau pavyzdingai. Buvo nelengva. Ten, kur esu dabar, viskas atvirkščiai… Būtina turėti savo nuomonę, mąstyti ir kritikuoti. Nemažai darbščių grupės draugų Lietuvoje buvo murkdomi dėl kitokios savo estetikos sampratos, savotiškos nuomonės į projektavimo meną bei technologijas ir t.t. Mano nuomone, tai nebuvo sąžininga, Lietuva prarado daug potencialo šitaip elgdamasi su savo jaunimu. Per kūrybingumą traumuoti žmogų yra labai pavojinga. Tolesnis architektūros srities ideologizavimas tam nepadės. Turime ją kurti demokratišką su daug atvirų nuomonių, meninių stilių, inžinerinių principų ir rimtų mokslinių tyrimų.
Toliau, dėl „gerų“ dėstytojų problematikos. Lietuvoje nėra objektyvių reitingų, kuriais būtų vertinami atskiri akademikai ar projektuotojai praktikai. Iš darbo dažniausiai akademikai atleidžiami dėl vidinių intrigų, o ne dėl profesinio neįgalumo. Nuolankumas ir čia stipriai vertinamas. Sudarinėjant kriterijus reitingams būtų ypatingai sunku adekvačiai įvertinti dėstančius architektus praktikus kartu su tyrinėtojais bei teoretikais, kurių tiesioginis objektas nėra projektavimas, veikiau stebėjimas, teisingų principų ir dėsnių ieškojimas. Tyrimuose dirbančių architektų Lietuvoje, kol kas, apskritai nedaug, jei iš vis yra. Tuo labiau, kaip atlikti objektyvų projektuotojų bei jų darbų vertinimą ar pastovų monitoringą, irgi yra labai neaišku. Taip pat verta prisiminti, jog geri mokytojai nebūtinai yra geri projektuotojai. Geri praktikai ne visada yra geri akademikai ar tyrinėtojai. Todėl vertindami architektų projektus, nebūtinai gausime realų “gero” dėstytojo portretą. Dabar viskas yra būtent taip. Visi kuždasi – “Ar žinai, kad jis tą ir tą suprojektavo, blablabla”... Per paskaitą pasirodo, jog tas pats geras projektuotojas yra tiesiog arogantiškas, savimi perdėtai pasitikintis, dirbtinai susireikšminęs, tikintis, jog žino viską, nemalonus ir nemandagus "Genijus". Iškyla klausimas - kokie kriterijai apibrėžtų gerą dėstytoją? Labai sunku pasakyti… Reikia atlikti studentų, akademikų, visuomenės apklausas. Gal nemažą dalį tokio akademiko „gerumo“ parodytų gebėjimas įkvėpti? Lietuvoje daugybė architektų, dirbančių kaimuose, mažesniuose miestuose. Jų veikla, kol kas, irgi nelabai kam įdomi, pastatai neblizga žurnaluose prabangiausiomis medžiagomis, neseka užsienio madų ir t.t. Juk nemanome, kad jų patirtis yra nevertinga? Tarp jų daug potencialių mokytojų. Jie sukuria geras gyvenimo sąlygas už prieinamą kainą daugybei lietuvių – tai socialiai atsakinga architektūra, arti prie visuomenės, nors ir netobulos, bet demokratiškos. Šią užribio architektūrą dažnai visi linkę nuvertinti, vadindami baisia, kičine ir t.t. Tenoriu parodyti, jog kitokia nuomonė ir čia yra įmanoma. Turime gerokai iškreiptą reliatyvių vertybių bei “geros” architektūros sampratą. Taigi, kaip atrinkti tuos Lietuvos geriausius yra labai sudėtinga mokslinė akademinė dilema, kuri praktiškai neliečiama viešojoje erdvėje. Visi įsijautę diskutuoja apie estetiką, idėjas, pasakas, savo kuriamus šedevrus, laimėtus konkursus... Jei norime rezultatų, kurkime pagrindus rimtai, klausydamiesi visuomenės, kitų mokslo sričių pažangos, atsiverdami kritikai ir t.t. Viskas įmanoma, tačiau sudėtinga. Objektyvaus „gerumo“ skaičiuoklės turėtų įskaityti labai daug kruopščiai atrinktų ir skaičiais išreiškiamų “gero” akademiko parametrų, metodikoje turėtų atsirasti įvairiausių aspektų svarbos koeficientai, kurie būtų nustatomi rimtai, o ne iš akies. Galimi parametrai akademiko kokybei nustatyti: realizuotų projektų skaičius, kokybė (objektyvi...), studentų atsiliepimai, po paskaitos jaučiančių įkvėpimą žmonių skaičius, to įkvėpimo lygio parametrai, publikacijų skaičiai reputaciją turinčiuose publicistiniuose ir moksliniuose žurnaluose, atsiskaitymų visuomenei kartai, paskaitų reitingai, susidomėjimo lygiai, parašytų knygų kiekiai bei kokybė, gerų/blogų atsiliepimų santykis apie veikalus ir projektus, suprojektuotų namų visuminė realizacijų sąmatinė bei eksploatacijos kaina, kokybiškai apgyvendintų ir patenkintų savo gyvenamąja aplinka žmonių kiekiai, sukurtos teritorinės pridėtinės ekonominės vertės procentai, architekto produktais besinaudojančių žmonių (visuomenės) atsiliepimai apie kūrybos naudingumą, patentų skaičius, energetinė ir ekologinė projektų kokybė, mokslinės (akademinės) veiklos reikšmė disciplinai ir daug kitų parametrų. Darbo užtektų visam institutui. Tai labai spekuliatyvūs gerumo indikatoriai, bet, manau, sugebėjau parodyti, jog nėra paprastų temų. Jos visos reikalauja daug pastangų ir atsidėjimo. Tai būtų sunkus darbas, kuris nepasidarys tik rengiant kūrybines dirbtuves ar kavutės gėrimo vakarėlius-diskusijų klubus.
2.Svarbiausiems Objektams - Geriausi projektai (objektyvi kokybinė atranka)
Na taip, tačiau kurie yra svarbiausi? Didžiausi? Šalia centro esantys? Reiktų tuos dalykus aiškintis. Kokie yra mūsų visuomenės bei valstybės prioritetai skirtingose teritorijose? Tokių tyrimų nedaroma. Man patinka žodžiai objektyvi kokybinė atranka. Tikrai būtų vertinga tokią atrankos sistemą sukurti, tačiau objektyvi metodika turi lemti maksimalų nešališkumą, ko pasigendama praktiškai visuose Lietuvos konkursuose. Su kriterijais elgiamasi kaip kam patogiau. Projektuotojas, kad ir kaip apie juos mąstys, gali likti nesuprastas ir pralaimėti. Šį atotrūkį tarp vertintojų ir projektuotojų būtina mažinti. Kriterijai turi būti aiškūs, skaičiuojami ar bent jau akivaizdžiai įrodomi argumentuota logika. Turi likti kuo mažiau vietos vertinimo komisijų sprendimų meninių išvedžiojimų interpretacijoms. Tiesiog naivu surašyti, jog vertinamas urbanistinis integralumas ir nepateikti metodikos, teigiant, jog per vertinimą bus tiesiog už tai rašomas pažymys įvairių komisijos narių ir išvedamas vidurkis. Pažymio rašymas iš akies nėra metodika. Tai subjektyvus vertinimas. Architektūros, kaip meno, kokybė, labai sunkiai įvertinama, čia galėtų atsirasti įvairūs svertiniai koeficientai tarp skaičiuojamų bei transcendentinių architektūros aspektų. Užtikrinant objektyvumą, didesnė dalis skiriama skaičiuojamiems. Taip pat šie objektyvūs kriterijai turėtų būti išplėtoti moksliniais pagrindais ir stiprinami architektūros tyrimų institutų bei teoretikų, laikantis glaudžioje sąsajoje su kitais mokslais, jų pasiekimais, teorijomis bei visuomene.
Kartais atrodo keista, kai konkurse dalyvauja šimtai projektų. Lietuva dar tuo nepasižymi, bet… Tai neadekvatus intelektinių resursų skirstymas. Žmonės tiesiogine to žodžio prasme eikvoja intelektą loterijai, kurioje, dėl neaiškių kriterijų, yra tiesiog pasmerkti aklam lošimui be jokio atlygio. Projektuotojų intelekto ir laiko investicijos turi būti paskirstytos tolygiai ir tikslingai į daugumą teritorijų bei miestų. Konkurso principas gali būti sistemiškai plėtojamas. Kitaip ir toliau nematysime visuminio teritorijų atsigavimo, o stebėsime tik atsitiktinių Lietuvos vietelių išgražinimą.
3.Vertingiausioms Vietoms – Darna ir Pagerinimas (prioritetų subalansavimas)
Kryptis gal ir iš esmės tikslinga, tiesiog kol kas nežinome, kurios yra vertingiausios vietos. Finansiniu požiūriu vienos, istoriniu paveldo - kitos, socialiniu gyvenimo dar kitos. Reikia mąstyti, ką tai reiškia pagerinimas, darna. Ekonomikos pakėlimas? Teritorinis žmonių laimės, saugumo padidinimas? Toks balansavimas yra sudėtingas procesas. Reikia tyrimų ir masyvių akademikų intelekto bei laiko investicijų į šias sritis. Praktikai tam neturi laiko.
4.Aktualiausiems projektams – Analizė ir Kritika (klaidų prevencija.Gerosios Patirties kaupimas)
Taip, gerosios patirties kaupimas. Smagu, tiesiog ji turėtų būti kaupiama visą pastato ar kitos architektūrinės intervencijos naudojimo laiką. Ir interneto amžiuje nebūtina apsiriboti aktualiausiais projektais. Miesto komponentų monitoringas (energija, tarša...) ir duomenų bazių kūrimas gali būti įgyvendintas, reikia tik daugiau darbščių žmonių, institutų.
5.Suinteresuotai Visuomenei – Informacija ir Diskusija apie Projektus ir apie Rezultata (Visuomeninis Dialogas)
Diskusijos su visuomene, mano nuomone, turėtų vykti prieš projektuojant kartu su miestiečių apklausomis. Architektam būtų lengviau, projektai būtų tikslingesni, sąlygos konkurso aiškesnės, galų gale tai turėtų įtakos ir kriterijams. Be to visuomenės atstovai galėtų dalyvauti projektų vertinime anonimiškai, taip jiems nebūtų daromas spaudimas iš visažinių ekspertų – srities profesionalų. Teritorinės visuomenės apklausos, gyventojų sveikatos, psichinės būklės, nusikalstamumo stebėjimas ir kt. turėtų būti vykdomos pastoviai specialių institutų, tyrinėjančių architektūros poveikį visuomenei. Atsirastų faktai, duomenys, iš jų būtų galima pradėti lipdyti teorijas, ieškoti “gerosios patirties” pavyzdžių bei dėsnių. Daug ko galima pasimokyti iš urbanistų, geografų, sociologų, inžinierių ir kt. Pritaikykime jų pasiekimus mažesniuose, architektūriniuose masteliuose.
6.Besidomintiems – Arch.Kultūros Sklaida ir Mainai (Arch.Edukacija, Arch.Neraštingumo Šalinimas)
Viskas kaip ir gražu. Taip, neraštingumas. Tai čia tiesiog išmokyti žmones planus skaityti, suprasti pastatų funkcijų veikimo principus? Ar vis tik tai būtų labiau panašu į estetikos ir idėjinių krypčių skiepijimą, arch-tikybos pamokų kūrimą? Manau įmanoma įskiepyti žmonėms meilę postmodernizmui ar dar kokiai ideologijai, jei jau įmanoma išauginti savižudžius sprogdintojus. Bet ar ši meilė bus tikslinga ir ar ji kažką pakeis? Gal užtektų jaunimui pateikti tyrimų “gerosios patirties” faktus bei teorijas, kuriose būtų aiškios koreliacijos tarp konkrečių architektūrinių intervencijų bei ekonominės, socialinės, kultūrinės teritorijos kokybės augimo? Reiktų būti atsargiems su tuo ko mokome. Architektūrą kiekvienas suprantame labai skirtingai, todėl vadovėlio rašymas būtų didžiulis iššūkis disciplinai.
7.Gabiausiems architektams – Pagarba ir Gerovė (Arch.lyderių formavimas, visuomenes orientavimas.
Huh, na čia įdomus punktas. Nemėgstu tų pagarbos autoritetams dalykų... Jie ir gimdo tą pataikavimą, lojalumą. Aišku, normalioje visuomenėje tam tikra pagarba bus juntama ir negabiausiems architektams. Tuo labiau rimtai suvokiant gabumo problemos reliatyvumą. Tačiau kaip reikšis pagarba? Ar bus galima mesti šiems konkursų laureatams-"Genijams" iššūkius? Su jais nesutikti? Turėti kitokią nuomonę? Ar apdovanosime juos diktatoriška galia? Tiesą sakant, nemačiau gabaus architekto, kurio ekonominė gerovė kybotų ant plauko. Architekto vertę visuomenėje dažniausiai visai realiai atspindi ekonominė jo padėtis, nebent jis visiškas chuliganas ar vagis… Tam yra įstatymai ir kt., apie ką dabar nekalbame. Bent jau taip veikia kapitalizmas, kiek pamenu…
Maža citata iš vaikiškosios Vikipedijos, galite pasišaipyti.
Ideologija (graikiškai – „idėjų mokslas“) tai pasaulėvaizdis, kuris remiasi kokia nors idėja kaip aksioma (teiginiu, kurio teisingumas neginčijamas, todėl yra pamatinis). Ideologijos sąvoka dažnai vartojama pabrėžiant negatyvią potekstę, kai ideologija siejama su tam tikrų idėjų suabsoliutinimu ir nekritišku tikrovės aiškinimu.
Toposofinė psichodelinė pusiausvyra... „Jauciu, kad tai galetu buti lietuviska... Rimtu ideologiniu pagrindu nacionalinei architekturai. “ (A. Karalius, 2010)
Pamanykite, jis Jaučia, Tiki. Tikrai rimtas ideologinis pagrindas - neginčijamas.
Industrializacija sukūrė švietimo sistemą? O gal vis tik žmonės - mokslininkai? Jei kapitalizmas turi ydų, taisykime jas kūrybingai, neplagijuodami kitų kultūrų. Ydų turi ir demokratija, bet negi norėtume grąžinti komunizmą, diktatūras, karalius, senas ar naujas jų ideologijas? Teigiate, jog aklai tikiu faktais, teorijomis... Anaiptol, juos stengiuosi tikrinti, pastoviai mokytis, gilintis į kitas teorijas, kurių apie tą patį reiškinį būną įvairių. Kartais tik laikas parodo, kuri buvo teisesnė, radus naujų įrodymų. Kartais griūna jos visos, tenka kurti visiškai naują... Religija, kita vertus, siūlo tikėjimo tiesas - ideologijas, kurios nekeičiamos net atsiradus įrodymams. Neturiu dievų, netikiu niekuo, kas neegzistuoja. Jei tai mano, kaip jūs sakote, primityvi religija, tebūnie. Man ji naudinga, nors mieliau vadinčiau tai gyva teorija, kurią konstruoju, griaunu ir myliu gyvendamas, patirdamas, matydamas, o ne užsimerkdamas ar perskaitydamas vienintelį filosofą ir juo aklai įtikėdamas. Mėgstu fantastiką, sąmokslo teorijas, koncepcijas, pasakas, hipotezes, spekuliacijas, filosofijas, bet tai tik nuo realybės toli nepabėgę smegenų stimuliuojami spėjimai, kurie turi būti tikrinami arba bandomi įgyvendinti.
Pramonės revoliucija sukūrė mokslą? Ta pati klaida kaip ir apie industrializaciją... Mokslą kūrė ir kuria žmonės. Jei istorijoje jo pasiekimai buvo paviršutiniškai ar netinkamai taikomi, tai tikrai ne dėl mokslininkų ar pačio mokslo kaltės. Kirviu galvas kerta ne kirvio išradėjas, o pokvailis naudotojas. Be to, nevaidinkite Švento, kažkodėl laimingai naudojatės pramoninės revoliucijos ir industrializacijos teikiamais malonumais - kompiuteriais, mašinomis... Mokslo tikslas yra pažinti realybę, o ne gaminti darbo jėgą ar kitus jūsų Kafkinėje fantazijoje gimstančius biurokratinės sterilizacijos baisumus... Taip pat mokslas nėra skirtas aukštinti žmogui ar jo, kaip jūs sakote, kūrybingai asmenybei. Jis atskleidžia mūsų natūrą – realybę.
Kai savais žodžiais išvertėte enciklopedinį kūrybingumo apibrėžimą kažkas gavosi ne taip... Kaip galima be faktų matyti, kas už jų yra? Jei nematome faktų - realybės, nematome nieko. Už faktų slypi dėsningumai, kuriuos apibrėžia teorijos... Taip, tai mokslinio (enciklopedinio) kūrybingumo išvada. Reikia daug išmonės, jog faktus būtų įmanoma apjungti į visumą. Reikia sudėtingų instrumentų, jog rastume naujų faktų, sudarančių realybę. Bet kurti teorijas be faktų rinkimo ir realybės stebėjimo, remiantis tikėjimu ir aklumu yra neįmanoma. Taip galima sukurti tik religiją ar ideologiją. Ir kaip taip nutiko, jog manote, kad aš kūrybingumą kažkaip nuvertinu? Mokslininkams jis tikrai būtinas ir aš taip jau sakiau apačioje esančiuose savo komentaruose... Kūrybingumą vis tik laikau smegenų evoliucijos išdava, o ne ideologizuoto „Pusiausvyros“ dievo suteikta malone. Spėjimas, jog esu nekūrybingas yra išvada, kurią norėjote padaryti šitaip išsiplūdęs? Mažai jai argumentų... Mažai... Negi spėjimai be faktų jūsų gyvenimo dalis? Mėgstate loterijas?
Jūsų vietoje, minimais matematikais patikėčiau ir užmirščiau tai, ką mokiausi, tik tada, kai jie įrodytų, jog turėtos žinios nieko vertos. Ar jūs tiesiog paklusniai ėmėte ir užmiršote viską, ką mokėtės mokykloje? Labai panašu... Kadangi kaltinate mane, tai galiu tik pasakyti, jog jei pateiksite faktus, laisvai pakeisiu savo poziciją. Kol kas nemačiau jokių įrodymų rytų filosofijos universalumui ir praktiškumui pagrįsti. Juo labiau įrodymų, kuriuos galėčiau patikrinti. Negailėkite manęs, mokymasis man tikrai nėra laiko gaišimas ir jėgų švaistymas. Jei jums taip atrodo, man gaila jūsų. Juk patogiau turėti vieną tiesą ir daugiau nemąstyti... Ar ne? Dėl to mes lyg ir sutariame, bet kažkodėl jums patinka tos pasakos apie In ir Yan ;) ;)
Mano tikėjimas nenori būti vadinamas religija... ;) Kažkas neaišku... Privėlėt ant galo... Dėl terminų dabar nesiginčysiu. Jei mokslinį metodą vadinsite religija aš neprieštarausiu. Plytą vadinti kamuoliu primityvios mano smegenys taip pat leidžia.
reikėjo skaidres didelėmis raidėmis rodyti ir per paskaitą su šiais teiginiais, kad suprastų visokie c) ir sg apie ką kalbama, nes bent jau mane labai erzino tos pseuodo-intelektualios 'žodžių jūros' apie bile ką šiuose komentaruose..
As tik nevisai suprantu kai kuriu diskutuotoju internetinio pykcio. Ar tikrai butina apkandzioti, kad tiesa atrodytu itikinamesne...? Paskaitos metu keliskart pakartojau, kad man taip atrodo, o kaip yra is tiesu as nesiimu tvirtinti. Taigi, tas mano kritiku chunveibiniskas uolumas gal kiek ir perdetas yra.
Tiek to. Apimtas ikarscio tiesiog nutariau imti ir priminti kelis man esminius dalykus, kurie formuoja palankia architekturai terpe ir sukuria prielaidas kokybiškai architekturai rastis, ilgalaikes tendencijas.
1.Geriausi ruošia geriausius (selektyvus Prof.Ugdymas, Arch.Mokyklos formavimas)
2.Svarbiausiems Objektams - Geriausi projektai (objektyvi kokybinė atranka)
3.Vertingiausioms Vietoms – Darna ir Pagerinimas (prioritetų subalansavimas)
4.Aktualiausiems projektams – Analizė ir Kritika (klaidų prevencija.Gerosios Patirties kaupimas)
5.Suinteresuotai Visuomenei – Informacija ir Diskusija apie Projektus ir apie Rezultata (Visuomeninis Dialogas)
6.Besidomintiems – Arch.Kultūros Sklaida ir Mainai (Arch.Edukacija, Arch.Neraštingumo Šalinimas)
7.Gabiausiems architektams – Pagarba ir Gerovė (Arch.lyderių formavimas, visuomenes orientavimas.
Cia tik architektura. Istatymai, reglamentavimas, nekilnojamas turtas, statybine kvalifikacija ir pan.-kita tema.
Jus budamas zmogus isaugintas industrializacijos sukurtoje svietimo sistemoje (kuri turi daugiau trukumu nei privalumu), nesuprantate, kad kapitalistinio pasaulio modelis (kaip ir kiti buve modeliai) turi principiniu ydu, nors turi ir privalumu. Jus tikite savo primityvia religija ir bandote ja apvilkti i mokslo ruba, bet esate toks pat trumparegis davatka kaip ir senutes sekmadieni sedincios baznycioje. Jusu religija - si diena, jusu sventove biuru pastatas (atsimenate Kafka? Turbut siandien kontorose daugiau sviesos, geresnes fizines darbo salygos, o prie to neabejotinai prisidejo mokslas, bet... niekas nepasikeite) o malda jums - nekelti absurdisku klausimu, tiketi faktais, ieskoti nauju tik remiantis senais ir t.t. Kitaip tariant jusu metodika yra remtis mokslu kuri sukure pramones revoliucija nematant, kad toks gyvenimo modelis yra tik vienas is daugelio ir jis nera niekuom pranasesnis, tai tiesiog viena galimybe... ...yra ir kitu. Tokio mokslo tikslas - gaminti darbo jega ir su zmogumi ar jo asmenybe tai niekaip nesusije. Apskritai, tai vakaru pasaulyje tokiame koki mes ji suvokiame gyvena tik maza dalis zmonijos, tikroji mase zymiai idomesne ir ivairesne, bet jus jos bijote. Cia tik tipiska euro ego vercia jus manyti, kad tiesos turi buti kolonizacijos metodais diegiamos visam pasauliui ir visiem kolegom architektam, nes tai pazanga, tai progresas (man sios frazes skamba lengvais retro garsais).
Gal zinote kas yra zmogaus kurybingumas? Pasak storu enciklopediju, kurybingumas yra sugebejimas matyti pasauli be isankstinio nusistatymo, klisiu ir aplinkos suformuotu sablonu. Kitaip tariant, tai gebejimas be faktu matyti ir tai, kas slypi uz ju. Net mokslininkai siandien neslepia, kad siekiant profesiniu aukstumu kurybingumas butinas. Butent kurybingumo jums ir truksta. Manydamas, kad tik "tikrasis" (suprask realinis, o ne humanitarinis) mokslas isgelbes pasauli jus net nezvelgiate i 21 amziu, jus tik kartojate 20 amziaus klaidas. Kitaip tariant esate labiau atsilikes negu Karalius su tukstancio metu senumo citatomis.
Matematikams pradejus studijuoti universitete sako "pamirskite ka moketes iki siol, nes visa tai buvo netiesa", panasius zodzius isgirsta ir kelios kitos specealybes. Man gaila, kad jums kazkada jaunysteje to niekas is destytoju nepasake, butumete sutaupes laiko ir jegu.
p.s.
Suprasti jus nebandete, jus tiesiog tikite savo religija, kaip lektorius tiki savaja. Tik jusu tikejimo vadinti "religija" negalima, nes jis to labai nenori, netgi bijo.
to TO c)
Aš bandžiau suprasti... Turbūt būtų buvę geriau tiesiog tikėti, kaip tiki Lektorius.
o gal galima paprasčiau ?:) bandau supaprastinti -
sg sako, kad LT architektai netalentingi (ir tame yra visa problema),
c) sako, kad LT architektai nevertina mokslinės pusės, o tik meninę (ir čia didžiausia problema),
karalius sako, kad problema yra valstybėje (kaip užsakove ir proceso reguliuotojame).
teisingai supratau? apie tai diskutuojama?
prisipazinsiu, ispyle sodrus raudonis del tokio atsilikimo, neapsiskaitymo ir, kas baisiausia, homofobiskumo...
Vienok, jam atslugus supratau, kad tai viso labo banaliu etikeciu spiecius - budinga kompleksuotu internautu ginkluote.
Nepaseno Komfucijus... Akivaizdu. Ypac jo teiginiai apie pusiausvyra, kaip tobulumo busena. Netgi entropijos teoretikai ta pripazista, vadindami nusvitimo akimirka. Tikiu, kad tobulumas yra tai, kas ivyksta (arba ne), o ne tai, kas tesiasi.
Keisciausia, kad siuolaikineje toposofijoje tokios idejos taip pat pletojamos tampriame sarysyje su vieta. Ir man tai labai artima. Jauciu, kad tai galetu buti lietuviska... Rimtu ideologiniu pagrindu nacionalinei architekturai.
O del Konfucijaus, matyt jis neklydo sakydamas, kad viskas pasaulyje keiciasi, tik baime yra amzina.
Ar ne, gerb.c, gerb.sg, gerb.f, gerb.z, gerb.x...?
Confucijaus filosofijai 2.5 tukst. metu... tais laikais moteris buvo beveik niekas. Europoje - panasiai, moteris neturejo nei balso, nei statuso. Dominavo fizine jega. Siandien siek tiek kitaip, laikai keiciasi, del to atsiranda vis daugiau "prezidenciu".
Aisku, tai nieko bendro neturi su LT siandienos architektura. Nera ideju, zemas meistriskumas, pavirsutiniskumas.
Gal galetumet pamineti, kokius 3 gerus objektus apie kuriuos butu verta diskutuoti?
Deja, turiu galimybe bendrauti tik internetu.
Pries keleta metu ivyke beveik vienu metu du konkursai Gugenheimo ir Lukiskiu aikstes parode tikra LT architekturos padeti.
polinkis paprastus dalykus skandinti zodziu juroje siek tiek komplikuoja musu diskusija... Taciau i kai kuriuos dalykus visgi atsakysiu.
Kai kalbu apie Moteriska ir Vyriska pradus, remiuosi butent kiniskaja In ir Yan samprata. Ji yra universali visam gyvajam pasauliui. Jusu esmine klaida, kad bandote man primesti Gerio ir Blogio paralele. As taip nei sakiau, nei mastau. Moteriskajam In Konfucijus priskyre zeme, tamsa, dregme, salti, svelnuma, ramybe, horizontaluma ir t.t. Vyriskajam Yan - dangu, sviesa, sausuma, karsti, jega, aktyvuma, vertikaluma...
Kur gi cia jusu geriai-blogiai? Juk esme - pusiausvyroje. Pusiausvyra savo ruoztu gimdo konkurencija, ivairove, produktyvuma galu gale.
Ir dar. Esu isitikines, kad menas ir kuryba apskritai atsirado tik del to, kad Dievas sukure dvi lytis. Noras patikti priesingai lyciai - yra tikrasis Perpetuum Mobile. Jis isaugino civilizaciju kulturas. Architektura - taip pat. Jis gimdo galingiausia branduolini kura - meile...
Ir mazas patarimas pabaigai: kai kas nors sakys, kad myli jus - nereikalaukite pateikti Faktu su moksliskai pagristomis isvadomis (nors is tiesu techniskai tas ir imanoma siais laikais)...
P.S. Apskritai "meniniko pazymejimas" skamba kaip is orvelo, voneguto ar kokio kito panasaus siurealistinio rasytojo teksto paimta savoka ... na bet cia jau kita tema ... :)
Absoliuciai sutinku su C) idestyta nuomone, gal tik per daug svelnus tekstas...
P.S O LAR ir LAS gebejima atstovauti visuomenes ir architektu interesus puikiai iliustruoja siandien ( savaite po statybos istatymo priemimo ) paviesintas LAR tinklapyje tekstukas, del vienos is Statybos istatymu pataisu ... kuri pries savaite tiesioginiam TV eteryje buvo priimta nes LAS ir LAR neparode JOKIOS pozicijos siuo neaktualiu klausimu ... viso labo kazkokia smulkme del projekto vadovu, nelegaliu statybu ir t.t... Elementarus apsileidimas ir tingejimas! Cia irgi del meno ? O architektai kurie tikisi, kad juos atstovaus LAS ir LAR pragmatiskai nieksai ?:)
Tas pats ir architektūroje, Nugalėtojas dar nereiškia Teisusis. Neieškokime to, ko nėra, ir nekurkime dievų, kur jų negali būti. Tiesiog kelkime pagaliau tas revoliucijas! Jų Lietuvoje turbūt išvis nebuvo. Ar kas iš vyresniųjų prisimena, ar kada buvo pas mus nuversta taip visų nemėgstama LAS valdžia?
Drąsus teiginys, kurį girdžiu jau ne iš pirmo architekto lūpų, jog mūsų architektūrą reikia "gydyti". Ar tikrai žinome kuo ji serga? Ar sugebėtume tai tiksliai įvardinti faktais (mediciniškai), o ne ekstrasensine šarlatanų religine-menine-dieviškąja kūrybingumo demagogija? Ar turime susidoroti su demokratine stilių įvairove ir "prastesniais" architektais/konkurentais tik dėl to, jog tai mums svetima estetiškai? Kol nėra faktų, teorijos, tikslių apibrėžimų ir t.t., tol nėra teisingo teismo, nėra taisyklingo gydymo būdo ir t.t. Kol nėra surinktų faktų, apjungtų į teorijoą, nėra ir ką kritikuoti, galima tik plūsti ir "išsiprasvardžiuoti" - būtent tai dabar ir vyksta. Negi manome, jog padarę visus miestų komponentus moderniais, gražiais ("ne pagal formalias užsienietiškas madas"), atitinkančiais vietos semantiką, modernios visuomenės skonį, poreikius ir t.t. sukurtume utopiją, "išgydytume" architektūrą? Problemos dėl to neišsispręs, jų visada buvo ir bus... Ar apskritai gerai suvokiam kas architektūra yra? Struktūrų savybės, istoriniai ir dabartiniai stiliai, pastatų projektavimo būdai? Kaip galime gydyti kažką, kam apibųdinti turime tik kažkokius plačius kaip pasalis apibrėžimus ("architektūra, tai menas ir mokslas", "architektūra, tai kultūros dalis, o ne technologija ar sociologija")? Kaip galima mąstyti tokiom klišėm? Nuo kada technologijos ir mokslas nėra civilizacijų kultūros dalis? Kokiais stereotipais mąstome, tokią realybę konstruojame. Tai nėra praktiška, tokie netikslūs skirstymai nieko niekada nedavė ir neduos, o skambios frazės - "architektūros gydymas", "ligos" ir t.t. tėra pagrindo neturinčios spekuliacijos. Liga net mediciniškai yra komplikuotas terminas, o mes taip lengvai švaistomės šiomis pusiausvyromis, jog net nesmagu klausytis.
Tiek to. Manau, kad daugelis gerb.SG, gerb.C ir gerb.AC pastabu yra idomios. As juk paskaitos pradzioje prisipazinau, kad didele dalis mano minimu architekturiniu negatyvu yra budingi ir man paciam. Sita studija butent ir pradejau nuo saves ir savo architekturos. Manau ir matau, kad sia kryptimi verta dar ne karta padiskutuoti. Sukelsiu savo teksta i www.pilotas.lt ir bus galima dar syki smagiai issipravardziuoti ir galbut-netgi kartu paieskoti Lietuvos architekturos gydymo receptu. Ypac turint tiek energijos kaip gerb.SG ir gerb.C.
Iki greito...
As maniau, kad abi puses turi neblogu argumentu, bet su kiekvienu nauju komentaru vis labiau pastebiu kokie jie trumparegiai. Neisgelbes menas pasaulio, bet mokslines teorijos irgi toli nenuves. Komunizmas irgi buvo ant teorijos uzmautas. Man regis Karaliaus snekas ispakave is jo "Karaliskos" pozos, pastebetume gana tikslu pastebejima. KAD GYVENIME EGZISTUOJA VYRISKAS IR MOTERISKAS PRADAS, IR VIENAS BE KITO SIE PRADAI VAIKU NESUSILAUKS.
todel mielieji, sudekime ginklus ir tegul pragmatikai su svajotojais DRAUGE IR SU MEILE BEGALINE atlieka dangiska akta. kolkas po viena dauzote galva i siena ir nesuprantate kodel rezultatu nesimato...
Architektūra kaip menas yra išsikėrojusi tiek, kad bando lysti net į įstatymus, tuo tarpu architektūros mokslas Lietuvoje neegzistuoja ir įstatyme jo nė kruopelytės. Menas teikia džiaugsmo, bet tik tiek... Įstatymo idėja gal ir nedingo, bet daugumai punktų nebus kur dėtis, sprendžiant iš vyriausybės išvadų.
P.S. Dėl rūmų narių prigavote, galite pasidžiaugti ;) tiesiog keista, jog toks aktyvus žmogus ten neįsivėlęs...
o dabar apie 'homoseksualią nacionalinę architektūrą' - problemos aiškios (jau senai ir, manau, daugeliui architektų), o kaip jas išspręsti? koks kelias? laukti kol kažkaip mistiškai pasikeis valstybinis požiūris?
džiaugiuosi galėdama nesutikti su Tamstos nuomone.
Taip, architektūra yra mokslas ir menas. Bėda, kad pastaruoju metu apie architektūrą kaip meną viešai veik nekalbama. Ir įstatyminėje bazėje neužsimenama. Apart Tamstos minėto rengiamo Architektūros įstatymo, kuris niekur nedingo ir nežlugo. Ir tai puiku. Antraip greitai taps tabu net pati mintis, jog architektūra turi kažkokių sąsajų su menu... O juk menas skatina visų (VISŲ, vadinasi, ir TAMSTOS) kūrybiškumą. Pasak naujos kultūros politikos, jis net teikia džiaugsmą žmogui. :)
P.S.: ir nors kartą atsiverkite Lietuvos architektų rūmų tinklalapyje esantį LAR narių sąrašą...
as atsiprasau, kad paskaita nebuvo adaptuota "jaunimui", nes nagrinetos tarsi bendros visai lietuviskai 1990-2010m architekturai problemos. Taip pat atsiprasau, kad neatsakiau i jaunimui aktualius klausimus, nes tokiu klausimu... paprasciausiai nebuvo uzduota. Beje, ta mielai padaryciau dabar. Rasykite, gerbiamoji, pasitaisysiu...
O taip - apsilankyk www.archfondas.lt
Tiesiogiai internetu transliuoti pokalbių kol kas neturime galimybių.